Olimpiados.lt

Skelbiame 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo nugalėtojus

Skelbiami 2015 m. sausio 23 dieną vykusio 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo rezultatai savivaldybėse.


Oranžinis virusas Utenoje!

2014-aisiais aplankę Druskininkus, šiemet oranžiniai per antrąjį biologijos olimpiados turą sugužėjo į Utenos Dauniškio gimnaziją aplankyti jaunųjų Utenos biologų, parodyti jiems keletą įdomių eksperimentų, pasidalinti aktualia informacija, džiugia nuotaika bei pasotinti mokinių akis bei smegenis provitamino A doze – morkomis!

Skaityti daugiau...

48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados užduotys ir vertinimo instrukcijos

Skelbiame 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo užduotis ir sprendimus:

Skaityti daugiau...

BioSa 8 sezono pirmoji praktika

Word document


Aštuntasis BioSa sezonas prasideda!

Word document


Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Liepos 5–13 dienomis Indonezijoje, Balio saloje, vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo sidabro ir bronzos medalius. Lietuviai aukštus apdovanojimus laimi trečius metus iš eilės.

Skaityti daugiau...

Skelbiama registracija ir kviečiamųjų sąrašas į 47-ąją Lietuvos mokinių biologijos olimpiadą!

Skelbiamas kviečiamųjų į 47-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas. Visi kviečiamieji privalo užsiregistruoti iki kovo 3 dienos užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Neužsiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje.

Olimpiada vyks 2014 m. kovo 20-22 d. Alantos profesinio mokymo centre (Technikumo g. 2, Naujasodžio km., Alantos s., Molėtų raj.), kovo 20 d. atvykti reikia iki 12 val.

Skaityti daugiau...

BioSa 7 sezono antra praktika

Išaušo šalta, bet graži sausio 22-oji. Dvylika biologų iš visų šalies kampelių sugužėjo į Vilniaus traukinių stotį, kur jų jau laukė šaunieji kuratoriai Pranas ir Vilmantė. Iš traukinių stoties pajudėjome į mūsų pamėgtą „Čili picą“, kur galėjome pasisotinti prieš laukiančius genetikos laboratorinius darbus.

Nuvykusius į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, kur tradiciškai vyksta visos praktikos, Genetikos ir botanikos katedrą mus šiltai pasitiko Asta Stapulionytė ir Veronika Dedonytė, vadovavusios pirmosios dienos laboratoriniams darbams, kurie buvo ypač įdomūs. Laboratorinio darbo metu stebėjome svogūno šaknies šalmelio ląstelių mitozę, bandėme identifikuoti visas fazes ir apskaičiuoti mitotinį indeksą. Kupini įspūdžių patraukėme į bendrabutį ir nekantriai laukėme antros dienos.

Kitą rytą mūsų jau laukė Rolandas Meškys su paskaita paslaptingu pavadinimu – kseno-DNR, kurioje dėstytojas pateikė naują požiūrį į DNR bei RNR molekules, bei papasakojo apie jų pritaikymą biotechnologijoje. Po šios paskaitos nekantraudami nuskubėjome į laboratoriją, kurioje, padedami Ramutės Pagalytės, bei Violetos Jonušienės, atlikome keletą skirtingų laboratorinių darbų: kol vieni bandė išskirti plazmidę, kiti užsiėmė chromatografijos bei kofeino koncentracijos nustatymo įvairiuose tirpaluose tyrimais. Galiausiai visi spektrofotometro pagalba bandėme apskaičiuoti baltymo X koncentracijas skirtinguose tirpaluose. Nors laboratorijoje tądien teko praleisti šešias valandas, po laboratorinių darbų mūsų laukė dar viena proga pamankštinti protus – vakare sprendėme trečio genetikos kurso studentės Giedrės Urbonaitės paruoštus genetikos uždavinius.

Trečią praktikos dieną pradėjome nuo Raimundo Šiukštos paskaitos, kurioje išgirdome tiek apie fiziologinius, tiek apie genetinius augalų augimo aspektus. Pagilinę žinias apie šios organizmų karalystės atstovus, nuėjome pasiklausyti paskaitos apie visiškai kitokią biologijos mokslo kryptį – neurobiologiją. Šią paskaitą mums vedė pats Gamtos mokslų fakulteto dekanas Osvaldas Rukšėnas, ir jos metu klausytojus sudomino papasakodamas apie neurobiologijos mokslo raidą, naujausius srities atradimus, bei šiuo metu aktualiausius tyrimų objektus. Po pietų pertraukos dar kartą grįžome į fakultetą paskutinei šios praktikos paskaitai. Joje Marius Strioga kalbėjo apie priešnavikinį imunitetą – šitaip savo biologijos žinias papildėme naujausia informacija apie tai, jog organizmas tam tikromis sąlygomis pats sugeba atpažinti vėžį ir su juo kovoti.

Visi praktikoje dalyvavę biologai džiaugiasi suteikta proga pagilinti biologijos žinias klausantis paskaitų bei atliekant laboratorinius darbus pačiame Vilniaus universitete. Esame itin dėkingi BioSos kuratoriams, kad ši graži praktikų tradicija vis dar gyvuoja. Iki kito susitikimo!

Praktikos nuotraukas galima rasti va čia.


Atrastas spalvingesnis povandeninis pasaulis

Per pastarąjį šimtmetį žmonija ištiesų pasiekė nemažai: kompiuteriai ir elektronika, genetiniai tyrimai, lazeriai ir šviesolaidis, žmogus užkeltas į Mėnulį ir nuleistas į Marianų įdubą. Nepaisant visų šių didžiulių pasiekimų, ypač pastarojo, pasaulio vandenynas vis dar yra viena iš didžiausių paslapčių žmonijai (vis dėlto žmogus išlaipintas Mėnulyje 12 kartų, o nuleistas į Marianų įdubos giliausią tašką tik 2 kartus). Tačiau kartais net nereikia leistis taip giliai norint rasti ką nors naujo. Pavyzdžiui, Amerikos Gamtos istorijos muziejaus tyrėjai visai netyčiomis atrado, o vėliau identifikavo 180 rūšių žuvų (tiek kaulinių, tiek kremzlinių) vykdančių bioflorescenciją.

Nors visi esame matę, ar bent girdėję apie šviečiančius organizmus, iki šių metų pradžios žuvų bioflorescencija buvo praktiškai nepastebėta. Labai svarbu atskirti bioliuminescencijos ir bioflorescencijos sąvokas. Bioliuminescencija – tai organizmo sąvybė išskirti šviesą cheminės reakcijos pagalba; tuo tarpu bioflorescencija – tai organizmo sąvybė sugerti šviesą, ją transformuoti ir išspinduliuoti kitokia spalva. Paprasti mūsų naudojami analogai būtų tamsoje šviečiančios lazdelės, kurias perlaužę gauname šviesą ir apyrankės, kurios po dienos nešiojimo naktį švyti. Tad kodėl tik dabar pastebėta ši žuvų sąvybė?

Pagrindinė to priežastis – žuvų gyvenamoji aplinka. Žuvų pasaulyje dominuoja mėlyna spalva, kuri, jūros gyliui didėjant, greitai sugeria kitas šviesos spektro spalvas. Žuvys sugeria likusią mėlyną šviesą ir išspinduluoja ją neoniniais žalios, raudonos ir (visų olimpiadininkų malonumui) oranžinės spalvos atspalviais. Deja, žmogaus akiai šie atspalviai nematomi, norint juos užfiksuoti mokslininkai pasitelkia specialius geltonos spalvos filtrus, kurie nepraleidžia mėlynos šviesos. Būtent tokiu metodu, fotografuojant koralų bioflorescenciją, mokslininkai pastebėjo tai, jog ir žuvys pasižymi šia savybe.

Įdomu tai, jog pačios žuvys savo akyse turi panašius filtrus, kaip ir tyrėjų kameros, todėl yra manoma, kad jos taip pat gali matyti kitų žuvų florescencinius raštus, kurie kitokiu atvėju būtų nepastebimi. Bioflorescencijos požymiai žuvyse priklauso nuo rūšies ir gali labai skirtis: nuo paprastų žiedų akyse, iki sudėtingų raštų, tiek žuvies išorėje, tiek viduje. Tyrėjai mano, jog tai veikia ir kaip komunikavimo priemonė – žuvys gali atpažinti kitus savo rūšies individus, ir kaip maskavimosi priemonė prieš plėšrūnus, kurių akys nefiltruoja mėlynos šviesos. Šis atradimas taip pat iškėlė prielaidą, jog žuvys naudoja florescuojančius baltymus, apie kurių egzistenciją nebuvo žinoma.

Šis atradimas ne tik parodo, kiek daug naujų atradimų galima padaryti su iš pažiūros neblogai ištyrinėtomis ar akiai paprastai atrodančiomis sritimis, tačiau taip pat gali (ir tikriausiai bus) svarbūs faktoriai tolimesniuose jūrų ekologijos, jūrų biologijos ir biomedicinos tyrimuose.

Paruošta pagal.

O štai vaizdo įrašas puikiai iliustruojantis povandeninė bioflorescenciją ir bioliuminoscenciją.


Konkursas DNR dienai paminėti

DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 metų. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo.

Tai – kasmetinis tarptautinis stulbinančių genetikos mokslo pasiekimų paminėjimas. Jau septintąjį kartą Europos ir devintąjį kartą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai bus kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio svarbiausias tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų ir jų taikymo gyvenime svarbą.

Rašinių konkursui laukiama iki 2014 m. vasario 24 d.

Lietuvos mokiniai konkurse dalyvauja taip pat septintąjį kartą. Net penki mokiniai ankstesniais metais yra gavę prizines vietas Europos mokinių rašinių konkurse.

Skaityti daugiau...

Žalia elektra, tikrąja ta žodžio prasme

Saulė šiuo metu yra didžiausias mum prieinamas energijos šaltinis. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais, kuomet energijos poreikis didėja, o gamtinių išteklių kiekis mąžta, vienas pagrindinių žmonijos siekių: rasti būdų efektyviau išnaudoti šią energiją bei sukurti kiek galima "žalesnį" ir aplinką labiau tausojantį jos gamybos būdą.

Visai kaip ir augalai, žmogaus sukurtos saulės baterijos saulės energiją verčia kita energijos forma. Nors su saulės baterijomis dirbta daug, jų kvantinis efektyvumas (dydis, nurodantis kiek elektronų bus pagaminta pagavus tam tikrą kiekį fotonų) vidutiniškai tesiekia 12-17 procentų. Lyginant su augalais, tai yra santykinai nedaug, nes jų kvantinis efektyvumas siekia beveik 100 procentų. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai nusprendė sukurti efektyvią sistemą, kurioje mėginama sujungti saulės baterijų technologiją su natūrialia augalų adaptacija - fotosintezės procesu.

Fotosintezės pagrindas – saulės energijos ir šviesos pagalba suskaidomos vandens molekulės bei išlaisvinami elektronai. Šie elektronai toliau naudojami specializuotose sistemose sintetinant angliavandenius. Džiordžijos universiteto mokslininkai rado būdą pertraukti šį procesą ir išgauti šiuos elektronus, taip pagaminant pirmąją (tiesiogine ta žodžio prasme) „žalią“ energiją.

Ši technologija remiasi specialių struktūrų atsakingų už fotosintezę – tilakoidų pašalinimu iš augalo ląstelės chloroplasto ir manipuliavimo jo baltmais. Taip sutrikdomas elektronų srautas fotosintezės sistemoje. Tuomet toks apdorotas tilakoidas talpinamas į specialų anglies nanovamzdelių rėmą.

Skaityti daugiau...

Oranžiniai aplankė biologus Druskininkuose

Penktadienį vykusios biologijos olimpiados antrojo turo metu grupelė LGMOA narių apsilankė snieguotuose Druskininkuose ir palinksmino olimpiadininkus, išvargusius nuo užduočių sprendimo. Biologai buvo supažindinti su skystu azotu bei jo poveikiu vaisiams, sausu ledu ir gavo paragauti gazuotų sulčių bei gazuotos arbatos. O pasistiprinus sekė keletas kūrybinių ir fizinių užduotėlių, kurias galiausiai vainikavo tradiciniai oranžinių ledai su netradiciniais mangų ir kivių prieskoniais. O tie, kurie nebuvot, gali pajusti renginio dvasią peržiūrėję nuotraukas.


BioSa septinto sezono pirmoji praktika

Praėjus vos savaitei po pirmosios Biologų Sandraugos mini-praktikos Šiauliuose, jaunieji biologai iš visų šalies kampelių lapkričio 14d. atvyko į Vilnių pasisemti dar daugiau biologijos žinių. Į tris dienas trukusią zoologijos bei botanikos praktiką Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultete šį kartą buvo pakviesti šešiolika geriausiai nuotolinius testus sprendusių moksleivių.

Atvykę į Vilnių, jaunieji biologai pirmiausia šiek tiek laiko skyrė vienas kito pažinimui dalydamiesi šeimyninėmis picomis, o jau tik po to visi kartu patraukė į pirmąją paskaitą. Šioji buvo itin įdomi ornitologijos mylėtojams, mat joje zoologijos magistras Tadas Bujanauskas dalijosi žiniomis apie pelėdas ir plėšriuosius paukščius. Paskaitos metu moksleiviai įgijo žinių apie Lietuvoje gyvenančių arba žiemojančių pelėdinių bei plėšriųjų paukščių elgseną, jų anatomines ypatybes, be to, mokėsi kai kuriuos paukščius atskirti pagal jų plunksnas bei skleidžiamus garsus. Kai moksleiviai užtektinai prisiklausė įvairių pelėdų ūkavimo, atėjo laikas biofizikos studentui Ignui Jurčiukoniui juos supažindinti su ABO kraujo grupių evoliucija, rudaisiais ir baltaisiais riebalais bei ląstelių elastingumo tyrimais, ateityje galinčiais pasitarnauti ieškant būdų vėžiui gydyti.

Visa antroji praktikos diena buvo skirta bestuburiams gyvūnams geriau pažinti. Ryte biologų laukė dr. Andrius Petrašiūnas, paruošęs paskaitą apie taikomąją entomologiją, kurios metu moksleiviai susipažino su Europoje gyvenančio niūriaspalvio auksavabalio apsaugos problema bei gilinosi į įvairių vabzdžių reikšmę žmonių gyvenime. Mokinius ypač sudomino praktinis turimos informacijos apie vabzdžius taikymas kriminalistikoje, mat panaudojant tokias žinias galima nustatyti netgi nusikaltimo vietą bei laiką. Popiet moksleiviai nuėjo į lektorės Viktorijos Kuznecovos paskaitą, kurioje nagrinėjo Lietuvoje gyvenančių sausumos moliuskų rūšis bei mokėsi jas atpažinti. Sėkmingai susidoroję su duotomis užduotimis, biologai vakarop išklausė doc. dr. Jurgos Turčinavičienės paskaitą apie bestuburių elgseną ir ją nulemiančius jutimus.

Paskutinę praktikos dieną su jaunaisiais biologais savo žiniomis vėl dalijosi įvairių specialybių studentai. Pirmiausia zoologijos magistrantas Mantas Adomaitis papasakojo apie miškinių juostasraigių polimorfizmą bei prisitaikymą prie aplinkos sąlygų. Po to sekė biologijos studentės Julijos Viltrakytės paskaita apie invazines augalų rūšis - paprastąją ir kanadinę rykštenes, kurios daro ne tik žalą, bet ir teikia naudos, mat bitės jas gali panaudoti medaus rinkimui, o žmonės - vaistų gamybai. Iš biologijos studento Ainio Pivoro moksleiviai išgirdo apie praktinį kitų augalų, pavyzdžiui, liepų panaudojimą, o galiausiai praktiką vainikavo molekulinės biologijos studentės Dainos Pamedytytės paskaita apie tai, kas daug kam buvo nauja ir paslaptinga - epigenetiką.

Nors papildyti turimas biologijos žinias ir buvo pagrindinis praktikos tikslas, vis dėlto studentai pasirūpino ir tuo, kad moksleiviai gautų informacijos apie pačias studijas iš pirmų lūpų. Dėl to praktikos metu buvo organizuojama diskusija, kurios metu biologijos, zoologijos, biochemijos, molekulinės biologijos bei genetikos studentai moksleiviams perteikė savo patirtį bei dalijo ateityje praversiančius patarimus.

Biologų sandraugos nariai nuoširdžiai dėkoja tiek lektoriams ir studentams, skaičiusiems paskaitas, tiek patiems praktikos organizatoriams Miglei, Pranui, Vilmantei ir Ignui už tai, kad dėka jų moksleiviams atsivėrė galimybė turiningai praleisti laiką Vilniaus universitete.

Skaityti daugiau...

BioSa pirmoji mini-praktika Šiauliuose!

Lapkričio 9 dieną, vėsų šeštadienį, Šiauliuose įvyko pirmoji Biologijos Sandraugos moksleivių mini-praktika, surengta šio miesto biologų prašymu. Į renginį atvyko nei daug, nei mažai – 6 studentai-lektoriai. Susirinkome mus noriai priėmusioje Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje. Greitosiomis įsikūrę modernioje biologijos klasėje moksleiviai nekantriai laukė paskaitų, paruoštų VU ir LSMU studentų.

Skaityti daugiau...

Septintasis BioSa sezonas prasideda!

Mokslo metai jau ne už kalnų, tad prabunda iš vasaros miego Biologijos Sandrauga! Jau septinti metai kaip BioSa būriuos žingeidžius Lietuvos jaunuolius, pasiruošusius biologiją griebti už šaknų, kojų, antenų ar pseudopodijų. Ar esi tam pasiruošęs? Jei esi gamtos vaikas, kuriam biologijos pamokos mokykloje jau seniai nepatenkina smegenų žievės poreikių, esi 10-12 klasėje ir nori surasti bendraminčių - griebk registracijos formą, užpildyk ir startas! Paskubėk, registracija baigsis rugsėjo 13 d., tad neatidėliok ir registracijos formą užpildyk jau dabar! Registracijai pasibaigus lauk laiško su pakvietimu į BioSa‘7 Google grupę ir būtiniausiai jį patvirtink!

Vis dar kyla klausimas, kas yra BioSa, ir nežinai, ar tai Tau? Biologijos Sandrauga – tai nuotolinio mokymosi programa. Mokiniai kiekvieną savaitę skaito paskirtus Neil A. Campbell ir Jane B. Reece vadovėlio „Biology“ (8-tas leidimas) skyrius ir sekmadienio vakare visi gali patikrinti įgytas žinias spręsdami testą, gautą elektroniniu paštu. Visas šis darbas - ne per niek. Išspręstas testas siunčiamas atgal kuratoriams, kurie atidžiai jį patikrina ir už parodytas žinias ir išmintį skiria balus. Balai nulemia, kurie šaunuoliai gali atvykti į praktikas, kurių metu vyksta paskaitos, laboratoriniai darbai, taip pat bendravimas su kitais "biosininkais" ir kuratoriais gyvai. Šiais metais praktikos planuojamos net trys!

Skaityti daugiau...

Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo 1 bronzos ir 3 sidabro medalius

2013 m. liepos 14-21 d. Šveicarijoje, Berne vyko tarptautinė biologijos olimpiada (IBO, International Biology Olympiad), kurioje dalyvavo ir Lietuvos komanda. Šiemet lietuvaičiai nustebino puikiais rezultatais – iškovoti 3 sidabro ir vienas bronzos medalis.

Lietuvos delegaciją sudarė: dvyliktokė Martyna Petrulytė parsiveža bronzos medalį (Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinė, mokyt. Aldona Matiukienė), taip pat dvyliktokė Jurga Mituzaitė grįžta su sidabro medaliu (Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, mokyt. Irina Barabanova), vienuoliktokės Vytautė Boreikaitė (Vilniaus licėjaus mokinė, mokyt. Alma Čekauskienė) ir Giedrė Širvinskaitė taip pat iškovojo sidabro medalius (Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos mokinė, mokyt. Irena Ūsienė). Komandai vadovavo bei padėjo pasirengti olimpiadai Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentas, ankstesnių tarptautinių olimpiadų prizininkas Julius Juodakis, to paties fakulteto doktorantas Raimondas Šiukšta bei lektorius dr. Andrius Petrašiūnas.

Skaityti daugiau...

Registracija ir kviečiamųjų sąrašas į 46-ąją Lietuvos mokinių biologijos olimpiadą!

Dėmesio! Skelbiamas kviečiamųjų į 46-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas.

Visi save suradę sąrašuose privalo iki vasario 28 dienos užsiregistuoti užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Nesiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje.

Olimpiada vyks Alytaus profesinio rengimo centre (Putinų g. 40, Alytus), atvykti kovo 14 d. reikia iki 12 val.

Pasitikrink, ar tikrai pavyko užsiregistruoti šiame sąraše.

Skaityti daugiau...

BioSa antroji metų praktika

Po pirmos Biologų Sandraugos praktikos praėjus beveik dviem mėnesiams, šlapią sausio 31-osios popietę į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą vėl atskubėjo dvylika šaunių jaunų biologų, ištroškusių naujų žinių. Šį kartą per praktiką buvo susitelkta į genetiką, biochemiją ir ląstelės biologiją.

Pirmoji diena buvo skirta paskaitai apie maistą ir genetiką bei vienam laboratoriniam darbui. Prof. J. Lazutka savo paskaitoje apžvelgė kenksmingus, mutageniškus junginius maiste, kurių turėtumėme vengti, davė naudingų patarimų kulinarijos srityje (dabar biologai mokės tinkamai išsikepti mėsą) bei pateikė įtikinamų argumentų, kodėl vegetarizmas nėra toks nuostabus dalykas. Paskaitos pabaigoje, kai mūsų biologai buvo šiek tiek sutrikę dėl to, ką apskritai galima valgyti, profesorius, viską apibendrindamas, pareiškė, jog valgyti galima viską – svarbu, kad būtų skanu. Po paskaitos pralinksmėję sandraugos nariai patraukė į mokomąją laboratoriją, kur jų laukė lekt. Eglė Lastauskienė. Laboratorinio darbo, kuris vadinosi „Trėkštas preparatas“, metu prisiminėme mitozę ir ieškojome jos stadijų žirnio šaknies šalmelio ląstelėse. Nors šiuo metų laiku ląstelės nėra linkusios intensyviai dalintis, vis dėlto biologai įstengė atpažinti anafazę, telofazę bei pastebėjo daug endomitozės atvejų. Po laboratorinio darbo visi išsiskirstė: kas namo, kas į bendrabutį.

Išaušo antroji diena, kurios biologai labiausiai laukė. Visų pirma vyko doc. dr. A. Markucko paskaita apie tai, kaip ląstelėje gaminama ATP, apie glikolizę, Krebso ciklą, oksidacinį fosforilinimą. Paskaitos metu biologams reikėjo susikaupti, nes buvo pateikta ir aiškinta daug sudėtingų biocheminių reakcijų ir mechanizmų. Tačiau iš šios paskaitos jie išėjo tikrai protingesni nei atėjo. Po sudėtingos paskaitos moksleiviai nekantraudami skubėjo į mokomąją laboratoriją, kur laukė dr. Violeta Jonušienė ir katedros darbuotoja Ramutė Pagalytė ir E. coli plazmidės skyrimas, PGR išpilstymas, DNR elektroforezė. Jie įgavo daug naudingos patirties: išmoko naudotis pipetmanais, paruošti gelį DNR elektroforezei ir ją paleisti. Pavargę, bet laimingi biologai išsiskirstė laukti kitos dienos paskutinės paskaitos.

Atėjus paskutinei praktikos dienai, sandraugos nariai su visa manta susirinko prie auditorijos laukti paskutiniosios doc. J. Raugalo paskaitos tema „Ląstelės mirtis“. Šios paskaitos metu nagrinėtos apoptozė ir nekrozė, kurios pasirodė labai įdomios biologams. Sužinojome daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, dar negirdėtų ku-kū („surask mane“) ir niam niam („suvalgyk mane“) signalų, kurių dėka fagocitas suranda apoptuojančią ląstelę. Po tokios nuotaikingos paskaitos jaunieji biologai nusifotografavo ant kitų nei įprastai VU GMF laiptų su Biologų Sandraugos vėliava, atsisveikino vieni su kitais iki LitBO 46 trečio etapo, kuris vyks Alytuje, ir išsiskirstė po Vilnių. Gamtos mokslų fakultetas liko tuščias ir tylus, bet jį vėl greitai sudrebins kitos mūsų sandraugos praktikos!

Nuoširdžiai dėkojame visiems lektoriams, kurie mielai sutiko mums skaityti paskaitas, dėkojame laboratorinių darbų vadovėms, kurios kantriai mums padėjo viską teisingai atlikti, taip pat dėkojame mūsų mieliesiems kuratoriams Vilmantei, Miglei ir Jeronimui, kuris netikėtai išdygo praktikos metu, ir tikimės daugiau tokių įsimintinų dienų kartu.

Iki kito karto!

Skaityti daugiau...

BioSa6 zoologijos - botanikos praktika

Vėsią ir snieguotą gruodžio 6-os dienos popietę Vilnius sulaukė netikėtų svečių – penkiolikos šaunių jaunųjų biologų iš visos Lietuvos. Po trijų mėnesių intensyvaus mokymosi, testų kūrimo ir sprendimo bemiegės naktys prie Campbell‘o buvo atlygintos botanikos ir zoologijos praktika Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.

Pirmojoje paskaitoje gilinomės į evoliuciją, kurios subtilybes mums atskleidė lektorius A. Spiridonov. Šioje paskaitoje ne tik praplėtėme savo žinias, bet ir nuotaikingai praleidome laiką, nes įdomios dėstytojo įžvalgos tikrai neleido nuobodžiauti. Vakarėjant vilniečiai patraukė link namų, kiti – link bendrabučių, kur jaukiai ir šiltai praleido naktį prieš antrąją praktikos dieną.

Gruodžio 7–osios rytą mus žadino gamtosaugos specialisto, ekologo A. Gintaro paskaita apie bioįvairovę bei lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijų atkūrimo projektus Lietuvoje. Gavome ne tik teorinių žinių, bet ir galėjome pamatyti ir net išbandyti gamtosaugininkų naudojamą įrangą. Taiklūs dėstytojo klausimai privertė susimąstyti ir apie savo ateitį bei planus. Galbūt kai kurie išdrįs šiuos persvarstyti ir atras tikrąjį savo kelią.

Po jaukios pietų pertraukos jaunųjų biologų laukė išbandymas – bestuburių laboratorinis darbas, kurį vedė prodekanė doc. dr. J. Turčinavičienė. Šį kartą tyrinėjome šnypščiančiuosius Madagaskaro tarakonus. Pačią sunkiausią užduotį – juos gyvus perkelti į indą su eteriu – pavyko įgyvendinti tik patiems drąsiausiems. Šiems nurimus tyrinėjome tarakonų išorinę sandarą, preparavome jų burnos aparatą, išnagrinėjome vidaus organus. Tarakonai pasirodė esą tokie judrūs, kad turėjo gardžiuotis ne viena eterio doze. Kai kurie biologai net įsigudrino parsinešti keletą jų namo. Tikėkimės, jog šie nepaspruks.

Po zoologijos perėjome į mikologijos pasaulį, su kuriuo mus supažindino vyresnioji specialistė T. Iznova. Išnagrinėję visus grybų karalystės skyrius ir mikroskopavę tipiškiausius kiekvieno jų atstovus (beje, itin įspūdingais mikroskopais) be vargo olimpiadose galėsime atsakyti net į pačius sudėtingiausius mikloginius klausimus. Dėstytoja taip pat mums aprodė vieną seniausių Europoje Vilniaus universiteto herbariumą, kuriame saugoma didžiulė įvairių augalų, dumblių ir grybų rūšių kolekcija. Po tokios įdomybių kupinos dienos pavargę, bet laimingi biologai vakare dar ilgai dalinosi įspūdžiais.

Šeštadienį, gruodžio 8-ąją, mūsų laukė ekskursija po Gamtos mokslų fakulteto zoologijos muziejų, kurią vedė lektorė, dr. G. Skujienė. Peržvelgėme visą gyvūnų sistematiką nuo pinčių iki žinduolių ir sužinojome be galo daug tiek teorinių, tiek ir praktinių įdomybių iš zoologijos pasaulio. Kelios praktikos dienos prabėgo nepastebimai ir šeštadienio vidudienį jau atėjo laikas atsisveikinti.

Nuoširdžiai norėtume dar kartą padėkoti visiems dėstytojams, suteikusiems mums tiek daug žinių, bei kuratorėms Vilmantei ir Miglei už rūpestį jaunaisiais kolegomis. Tikimės, jog dar ne kartą susitiksime ir toliau kartu gilinsimės į biologijos subtilybes.

Iki susitikimo!


Konkursas DNR dienai paminėti [atnaujinta]

Kviečiame dalyvauti rašinių, skirtų DNR dienai paminėti, konkurse! Šiais metais sueina 60 metų nuo to, kai James Watson ir Francis Crick nustatė DNR struktūrą ir 10 metų nuo pirmojo žmogaus genomo sekos nustatymo rezultatų paskelbimo. Dalyvaukite konkurse DNR dienai paminėti ir, pasirinkę vieną iš šių mokslo pasiekimų, paaiškinkite jo neabejotiną svarbą/reikšmę biotechnologijai, žmogaus sveikatai, ligoms arba bendrosios genetikos kaip, pavyzdžiui, genetinė variacija ar genų raiška, supratimui.

Skaityti daugiau...

1 3 5