Kadangi šių metų tarptautinių olimpiadų maratonas jau beveik baigėsi, nusprendėme paanalizuoti pastarųjų keturių metų (2007m.-2010m.) lietuvaičių pasiekimus pasaulinėje arenoje. Kadangi tarptautinių olimpiadų ir konkursų yra gana daug, analizėje panaudojome tik aštuonių mokslo sričių pagrindinių laimėjimų duomenis. Kitoje straipsnio dalyje rasite šešias lenteles, keturias diagramas ir keletą išvadų, kuriomis pasistengėme apibendrinti mūsiškių rezultatus, tendencijas ir kurios mokslo šakos atstovams sekasi geriausiai. PAAIŠKINIMAI:
A - aukso medaliai, S - sidabro medaliai, B - bronzos medaliai, P - pagyrimo raštai. Skritulinėse diagramose pavaizduota kiek procentų mokinių tais metais buvo apdovanota auksiniais (geltona spalva), sidabriniais (pilka s.), bronziniais (oranžinė s.) medaliais, pagyrimo raštais (balta s.) ar grįžo be apdovanojimų (raudona s.).
1-4 lentelės.: Pasiekimai pagal metus:
2010 m.
A
S
B
P
Dalyviai
Astronomija
?
?
?
?
?
Biologija
1
0
3
0
4
Chemija
1
2
1
0
4
Filosofija
0
0
0
1
2
Fizika
0
2
3
0
5
Geografija
1
1
0
2
4
Informatika
0
1
2
0
4
Matematika
0
1
3
2
6
Viso:
3
7
12
5
29
Be apd.:
2
2009 m.
A
S
B
P
Dalyviai
Astronomija
0
0
1
2
8
Biologija
0
2
2
0
4
Chemija
0
2
2
0
4
Filosofija
0
0
0
0
2
Fizika
0
0
2
3
5
Geografija
0
0
0
0
0
Informatika
0
1
1
0
4
Matematika
0
1
1
3
6
Viso:
0
6
9
8
33
Be apd.:
10
2008 m.
A
S
B
P
Dalyviai
Astronomija
1
0
3
1
9
Biologija
0
1
2
0
4
Chemija
1
0
3
0
4
Filosofija
0
0
0
2
2
Fizika
0
0
1
1
5
Geografija
0
1
3
0
4
Informatika
0
1
2
0
4
Matematika
0
1
2
3
6
Viso:
2
4
16
7
38
Be apd.:
9
2007 m.
A
S
B
P
Dalyviai
Astronomija
0
2
1
1
9
Biologija
0
0
3
0
4
Chemija
2
1
0
1
4
Filosofija
0
0
0
0
2
Fizika
0
0
1
4
5
Geografija
0
0
0
0
0
Informatika
0
2
1
0
4
Matematika
1
0
2
1
6
Viso:
3
5
8
7
34
Be apd.:
11
5 lentelė.: 2007m. - 2010m. pasiekimų bendras palyginimas:
A
S
B
P
Dalyviai
Taškai
Koef.
2010 m.
3
7
12
5
29
35,5
1,224
2009 m.
0
6
9
8
33
21,8
0,661
2008 m.
2
4
16
7
38
30,7
0,808
2007 m.
3
5
8
7
34
27,7
0,815
Vidurkis:
2
5,5
11,25
6,75
33,5
28,925
0,877
6 lentelė.: 2007m. - 2010m. pasiekimų palyginimas pagal mokslo šakas:
A
S
B
P
Dalyviai
Taškai
Koef.
Astronomija
1
2
5
4
26
12,4
0,477
Biologija
1
3
10
0
16
19
1,188
Chemija
4
5
6
1
16
28,1
1,756
Filosofija
0
0
0
3
8
0,3
0,038
Fizika
0
2
7
8
20
11,8
0,590
Geografija
1
2
3
2
8
10,2
1,275
Informatika
0
5
6
0
16
16
1,000
Matematika
1
3
8
9
24
17,9
0,746
SKAIČIAVIMO FORMULĖS:
Taškai = [Aukso med.] * 3 + [Sidabro med.] * 2 + [Bronzos med.] * 1 + [Pagyrimo r.] * 0,1
Koeficientas = Taškai / Dalyviai
Kaip matote iš formulių aukso medalis prilygintas 3 taškams, sidabro 2t., bronzos 1t., o pagyrimo raštas 0,1t. Viską sudauginus ir sudėjus gauname bedrą metinį taškų skaičių, kurį padalinę iš tais metais tarptautinėse olimpiadose dalyvavusių mokinių skaičiaus, gauname koeficientą vienam dalyviui.
IŠVADOS:
1) 2007 ir 2008 metų galutiniai koeficientai gana panašūs. Tiesa, 2007m. nevyko tarptautinė geografijos olimpiada (vyksta kas du metus), o geografai kaip taisyklė pasirodo labai neblogai. Ir 2010m., ir 2008m. jie į galutinę įskaitą įdėjo po 5 taškus, kurie 2007m. koeficientą būtų pakėlę iki 0,863, tad galime teigti, kad 2007-ieji buvo šiek tiek sėkmingesni.
2) 2009 metų galutinis koeficientas mažiausias iš visų keturių metų. Standartiniai geografų pasiekimai (šiais metais tarptautinė geografijos olimpiada taip pat nevyko) koeficientą būtų pakėlę tik iki 0,727, tad teoriškai galime teigti, kad 2009-ieji buvo prasčiausi metai.
3) 2010m. koeficientas 1,224 tiesiog įspūdingas. Įskaitoje nėra astronomų rezultatų (olimpiados vyks rudenį), tačiau net jei jie ir neparsiveš jokių apdovanojimų, kas yra beveik neįtikėtina, 2010m. koeficientas nenukris žemiau 0,96, o tai reiškia, kad jis bus mažiausiai 18,4% didesnis už pastarųjų keturių metų vidurkį.
4) Nors keturi metai per trumpas laiko tarpas, tačiau visgi galime teigti, kad paskutiniais metais lietuvaičių rezultatai buvo gan stabilūs, o 2010-aisiais viršijo lūkesčius.
5) Apžvelgę atskirų mokslo sričių pasiekimus, matome, kad geriausiai sekasi mūsų chemikams (koef. 1,756). Šiek tiek nuo jų atsilieka antroje vietoje esantys geografai (koef. 1,275) ir trečioje vietoje esantys biologai (koef. 1,188). Ketvirti informatikai, penkti - matematikai, šešti - fizikai, septinti - astronomai.
PASVARSTYMAI:
Tad kodėl chemikams sekasi geriausiai?
Vieno atsakymo nėra ir negali būti. Rezultatams daro įtaką daugelis faktorių tarp kurių aišku yra ir sėkmė ar net galimybė, jog lietuviai iš prigimties yra geri chemikai. Tačiau kaip vieną iš pagrindinių būtina paminėti ilgą atrankos ir pasiruošimo iki tarptautinės olimpiados etapą, kuris chemikams prasideda rajonų/miestų (II) turu, vykstančiu vienu metu visoje Lietuvoje. Visi mokiniai sprendžia vienodas užduotis, o geriausi kviečiami į respublikinį (III) turą, po kurio seka pasiruošimo stovyklos, IV turas ir Baltijos šalių chemijos olimpiada. Po Baltijos šalių turo yra atrenkama 4 narių komanda, kuri toliau ruošiama ir galiausiai atstovauja Lietuvą tarptautiniame lygmenyje. Visų turų užduotys yra sudėtingos ir atitinka tarptautinius standartus. Papildomai galime paminėti nuotolinius chemijos konkursus BChC ir NLitChO (nugalėtojai kviečiami į respublikinį turą). Visa ši kompleksinė sistema veikia jau ne vienerius metus ir kaip matome duoda gan neblogus vaisius.
Komentaruose galite pasiūlyti savo išvadas, pastebėjimus, kitokius skaičiavimo variantus ar tiesiog pareikšti savo nuomonę.
Linkime dar geresnių rezultatų kitais metais!
- - į naujus skaičiavimus įtraukti 2007m. duomenys, o astronomija papildyta IAAO rezultatais
