Yra sakoma, kad jei gali neskaityti – neskaityk.Pirmąjį gegužės šeštadienį, mieste skambant tradicija tampančios Gatvės muzikos garsams, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijoje vyko Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkursas, jau kone dešimtmetį įleidęs čia savo šaknis. Devintąkart čia rinkosi žmonės, negalintys neskaityti. Mokiniai iš visos šalies, savitai skaitantys poeziją, turintys ką papasakoti, patys kuriantys. Šiemet kaip niekad jutosi vidinė konkurso kaita – šis bendraminčių susitikimas įgavo kitą statusą. Šiemet pirmąkart finaliniame konkurso etape galėjo dalyvauti tik regioninėse atrankose laimėjusieji atlikėjai. Artėjama prie brandos – vis mažiau pasitaiko žmonių “iš šalies”. Smagu buvo girdėti senbuvius, suformavusius savitą muzikinę – poetinę kalbą, radusius poetinio teksto šifrą, nelikusius šalia teksto.

Pirmosiomis akimirkomis, kai ėmė rinktis dalyviai, akį patraukė entuziastingi žvilgsniai, atrodė, kad visi labai laukia savo pasirodymo. Netrukus mokyklos koridoriais aidėjo repetuojamos dainos, būgnų, gitarų bei fleitų sąskambiai. Žinoma, tvyrojo ir kūrybiška įtampa, nerimas.

“Į šį konkursą suvažiavo daug skirtingų bei savitų jaunuolių. Visus juos vienijo bendras tikslas – noras atsiskleisti. Buvo malonu klausytis, kaip jauni žmonės atlieka savo ar kitų autorių kūrinius ir džiugina publiką bei komisijos narius.

Su nemaža dalimi dalyvių teko bendrauti asmeniškai. Paklausęs, ar nesijaudina prieš pasirodymą, visada išgirsdavau: “Ne. Aš noriu į sceną!” Tai rodo, kad jie yra tikri Lietuvos talentai, o ne dar vieni dėmesio ištroškę paaugliai.

Visi atvykę liko patenkinti ir įkvėpti bei sakė, kad gal čia net geriau, nei klausytis gatvės muzikantų.” – pasakojo vienas klausytojų.

Galbūt šis renginys savo mastu neprilygo “Gatvės muzikos dienai”, tačiau maloniai stebina jaunuoliai, pasirinkę šeštadienį praleisti kitaip nei dauguma. Turbūt tai rodo dainuojamosios poezijos galią suburti tuos, kuriems vien ritmo ir didelio garso muzikoje negana.

”Šis renginys suvienija žmones, kuriems artimas muzikos žanras – dainuojamoji poezija.Visiems buvo malonu klausyti ir išgirsti... Nors konkursas organizuojamas ne vienerius metus iš eilės, kiekvieną kartą atsiranda naujų atradimų, naujų, pačių dalyvių sukurtų ir dar negirdėtų dainų, visados atsiranda kažkas stebinančio ir traukiančio...” - savo mintimis dalinosi viena klausytojų.

Žinoma, skyrėsi pačių dalyvių požiūris apskritai į dainuojamąją poeziją. Vieni interpretavo poetus, muzikantus, kiti kūrė tekstus ir muziką patys. Iš pasirinktų kūrinių galima nujausti jaunųjų atlikėjų, net jų mokytojų muzikinį skonį. Pavyzdžiui, kai kurie atliko savo mokytojų kurtas dainas ir savaip atsiskleidė. Šiemet buvo galima išgirsti įvairių Vytauto Kernagio dainų (“Milžinai”, “Nuo mano lango lig tavo durų”, “Nenusigąsk”) atlikimo variantų. Kai kurie dar nerado savo santykio, tačiau buvo ir tokių, kuriems pavyko. Vienas iš solistų savitai perteikia Vytautą Kernagį nebe pirmus metus iš eilės. Paklaustas, ar tai jo mėgstamiausias bardas, nustebino savo atsakymu: “Dainuoju daugiausia savo dainas. O Kernagį tik todėl, kad čia reikia. Nusibodo man lyginimai.”

Atsirado ir daugiau kuriančių mokinių. Pavyzdžiui, pasižymėjo jau ne pirmąkart skinantis laurus Vilniaus Gabijos gimnazjos merginų ansamblis. Jis šįkart atliko ne tik mažiau populiarų V. Kernagio “Žvėrelių skraidymą”, bet ir autorinę dainą. Taip pat maloniai nustebino Vilniaus Užupio gimnazijos mokiniai ir daug kitų.

Savitą požiūrį turintys žiūrovai dalinosi numone:“Yra nepaprasta atlikti dainuojamąją poeziją, tai skirta tikrai ne visiems, bet malonu išgirsti jaunus talentus, kurie netolimoje ateityje bus pripažinti ir daug didesnių auditorijų.”

“Dalyvių buvo labai daug ir iš visos Lietuvos, tad visa diena buvo prisodrinta gitarų ir poezijos. Nors artėjant pabaigai sunku buvo išsilaikyti budriai.Vieni pačių kurti tekstai buvo įdomūs, kitų būtų įdomu paklausti, kaip jie mano, kas yra poezija.Turėtų būti įdomių atsakymų. Labai įdomių.

Labai skyrėsi bendras vaizdas, atlikėjo pateikiamas produktas žiūrovui.Vienur skoningai suformuota visuma, kitur susikoncentruota tik į išvaizdą arba tik į muziką. Kai kurių išvaizda ir sceniniai judesiai net pralinksmino – tik puokštelės betrūko, kad galėtų toliau linguoti sveikinimų koncerte.

”Atlikėjų sėkmei didelę įtaką turėjo kokybiškas garsas. Tai profesionalios Čereškevičiaus igarsinimo studijos darbas. Garso kokybė buvo svarbi, nes dalyviams ji teikė užtikrintumo, pasitikėjimo savimi, o klausytojams – estetinio pasigėrėjimo.Vienas žiūrovų sakė:„Koks mano įspūdis? Manau puikiai suorganizuotas, aukšto lygio muzikinis renginys, puoselėjantis dainuojamosios poezijos tradicijas. Jame kitaip suskambo poetinis žodis, kitaip buvo prisiliesta prie jau gerai žinomų kūrinių.“

Dalyvius vertino autoritetinga komisija – ilgametę patirtį turintys bardai, aktoriai: Gediminas Storpirštis, Giedrius Arbačiauskas, Virgis Stakėnas.

Laureatai buvo apdovanoti kultūros žurnalo “Naujoji Romuva“ ir jaunimo kultūros žurnalo “Pašvaistė“ leidiniais, 2010-ųjų ir 2009-ųjų metų dainuojamosios poezijos laimėtojų dainų įrašais, kuriuos puošė unikalus Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokinių rankų darbo apipavidalinimas. Laureatų mokytojams taip pat atsidėkota medaliais. Kasmet šio konkurso geriausieji gaudavo galimybę pasinaudoti Jono Talandžio, kuris mokėsi Šv. Kristoforo gimnazijoje ir yra buvęs šio konkurso laureatu, garso įrašų studijos paslaugomis. Be to visi dalyvavusieji buvo įvertinti, gavo profesionalų patarimų, pastebėjimų. Šis konkursas iškelia jaunuosius kūrėjus, ugdo juos.

Visą dieną jaunuosius bardus svetingai priėmė šv. Kristoforo gimnazijos mokytojai bei mokiniai. Štai keli mokinių įspūdžiai:„Į dainuojamosios poezijos trečiąjį turą ėjau ne vien kaip žiūrovas, bet ir kaip savanoris, tad renginys man taip pat buvo ir savotiškas išbandymas. Renginio metu neturėjau ilgalaikių pareigų , teko ir priiminėti svečius, ir kitus darbus daryti. Džiaugiuosi, jog dirbau su smagiu kolektyvu, tad nuobodžiauti neteko. Tiek dalyviai, tiek juos lydintys asmenys buvo linksmi ir gerai nusiteikę, taip pat daugelis jaudinosi. Tokie renginiai ne tik prisideda prie kultūros augimo, jaunų žmonių tobulinimo, talentų atskleidimo, kultūros ir vertos muzikos skatinimo. Nors buvo sunku, džiaugiuosi, jog buvau dalyvis ir galėjau įsitraukti į šio puikaus renginio veiklą.“

„Nuo pat ankstaus ryto teko bendrauti su žmonėmis, atvykusiais iš įvairių miestų, nuolat siūlyti papietauti ar dar ką kita. Smagiausia buvo, kai užsimanydavai valgyti, atsirasdavo kažkas, kas pasiūlydavo tau bandelę, arba mokyklos budinčioji išvirdavo skanios arbatos, arba mokytoja atnešdavo lėkštę sumuštinių. Iš tiesų buvo keistai įdomu, kai likdavau viena foje ir nieko neveikdavau, o tik bandydavau išgirsti muziką. Tas šeštadienis mane kažkaip išvargino, nes buvo apkrauta veiksmo, judėjimo. Tačiau visa tai paliko įspūdį.

“Visą dieną trukęs renginys abejingų nepaliko. Čia – vienos studentės atsiliepimas:„Dainuojamosios poezijos konkursas - maloni proga ne tik užsukti į jau pabaigtą mokyklą, bet ir pasiklausyti kokybiškos, autentiškos muzikos, susipažinti su naujais, kylančiais kūrėjais ir atlikėjais. Renginys suteikė galimybę intensyviai pabūti,- taip, kad vakarop jau skambėjo galva ir ėmė malonus nuovargis. Tikrai atsirado atlikėjų, apie kuriuos galima pasakyti: ne tik verta, bet ir dera paklausyti, nes jie palieka žymę - ne tik klausoje... Tiesą sakant, buvimas toje atmosferoje šiek tiek priminė tam tikrą pavasarinio apsivalymo ritualą - galimybę sutelkti mintis ir atnaujinti muzikinio vertinimo kriterijus.“

Kita klausytoja dalinosi įspūdžiais:“ Stebėjau kelių solistų pasirodymus, ir turiu pripažinti, kad tokio energijos pliūpsnio jau seniai neteko jausti. Atrodė, kad visi buvo valdomi kažkokių paslaptingų, giliai viduje gyvenančių dvasių, kurios įvairiais muzikos garsais ir žodžiais pasiekia mūsų ausis ir sielas ir nenoromis priartina mus prie kažko dar paslaptingesnio.“Kodėl šie jaunuoliai gatvės muziką iškeitė į dainuojamąją poeziją? Nežinau. Jie labai keisti. Manau, ne tik todėl, kad šis žanras jiems labiau patiktų. Galbūt todėl, kad čia muzika turi daugiau minties. Galbūt tik šiaip sau. Tik žinau, kad Gatvės muzikos dieną čia muzika skambėjo kitaip.

Dainuojamosios poezijos konkurso laureatai