Rugsėjo 9 – 15 dienomis ramioje svetingoje Slovakijoje, niekam Lietuvoje iki šiol tikriausiai plačiau negirdėtoje Strečno gyvenvietėje ramiai vyko ir gražiai klostėsi 4-oji Vidurio Europos moksleivių matematikos olimpiada, kurioje jau antri metai iš eilės pasiseka dalyvauti ir mūsų Nemuno krašto komandai. Lietuvos komanda į šią labai solidžią olimpiadą buvo sudaryta dar pavasarį, iš karto po 59-osios Lietuvos moksleivių matematikos olimpiados kartu su “pagrindine” komanda, kuri vasarą “vargo matematinius vargelius” Kazachstane vykusioje 51-oje Pasaulinėje olimpiadoje.
Nemuno krašto lygumų komanda į Slovakijos kalnynus vyko būdama tokios sudėties: Pasaulinės olimpiados parako uostęs ir ten Garbės raštą laimėjęs Vilniaus licėjaus mokytinis Edvardas Poliakovas, kitas licėjaus atstovas širvintiškis Justinas Česonis bei dar vienas licėjaus auklėtinis Benas Kikutis. Visi kiti buvo visai iš kitur – nei iš Vilniaus licėjaus, nei net ne iš Kauno technologijos universteto gimnazijos – dviejų pagrindinių nuolatinių Lietuvos matematikos rinktinių kalvių. Išvardinsime juos – gerai juos įsidėmėkite, nes apie juos mes dar tikimės kalbėti ir vėliau.
Tai dar pavasarį į komandą atrinktoji Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos atstovė Ana Daglis bei Kauno “Saulės“ šviesulys Paulius Virbalas. Komandoje buvo ir dar viena visai naujokė, komandoje atsiradusią laisvą vietą rugsėjo pirmosiomis dienomis per atranką užėmusioji Vilniaus jėzuitų gimnazijos auklėtinė Ugnė Gudžinskaitė, garsaus mokytojo Juozo Mačernio mokinė. Taigi komandoje buvo trys dviejų pagrindinių matematikos centrų atstovai ir dar kiti trys iš kitų vietų, pakartokime jas dar kartą – tai Kauno “Saulės” gimnazija, Vilniaus “Santaros” vidurinė mokykla ir Vilniaus jėzuitų (vėl) gimnazija.
Vidurio Europos olimpiada susideda iš dviejų dienų varžytuvių – pirmiausiai vyksta individualiosios rungtuvės. Jose kiekvienas gauna po 4 uždavinius: po vieną iš algebros, geometrijos, kombinatorikos ir skaičių teorijos. Kiekvienas uždavinys, sėkmingai susiklosčius jo sprendimui, gali atnešti daugiausiai 8 taškus. Taigi iš viso daugiausiai galima sukaupti 32 taškus. Tačiau ne be reikalo Vidurio Europos matematikos olimpiada yra visai rimtai gretinama su pasauline, nors ir yra dešimties Europos šalių olimpiada. Uždavinių komplektai būna labai įspūdingi ir, pastebėsime, šiais metais vėl niekas neišsprendė visų 4 uždavinių.
Po asmeninės olimpiados iš karto kitą dieną vyksta ir komandinės varžytuvės, kur komanda uždavinius sprendžia taip, tarsi ji būtų vienas žmogus – pateikiamas vienas kiekvieno uždavinio sprendimas – o taškai, suprantama, skaičiuojami bendrai. Per komandines varžytuves kiekvienai komandai siūlomi 8 uždaviniai – po 2 uždavinius iš 4 anksčiau jau išvardintų uždavinių sričių.
Daugiausiai taškų – net 17 – surinko paprastai visada, bet anksčiau, man regis, ar tik ne dar daugiau besišypsojęs Vilniaus Pašilaičių rajono gyventojas, ilgametis “Ąžuoliuko” choro dainininkas Edvardas Poliakovas. O kas gi liko po jo? Atsakymas aiškus: po jo liko visi kiti komandos dalyviai. Na gerai, tada mums pasakykite, o kas gi liko iškart po jo?
Iškart po Edvardo ir liko komandos debiutantė Ugnė Gudžinskaitė, išsprendusi 2 pilnus uždavinius ir surinkusi 16 taškų. Taškai tokiose vietose būna labai svarūs ir tas vienintelis taškas kartais, kaip toliau ir vėl pamatysime, gali lemti medalio spalvą, tiksliau sakant, metalą. Trečias žmogus komandoje buvo kitas “necentrinių” vietų atstovas, Kauno “Saulės” gimnazijos minčių rikiuotojas Paulius Virbalas, surinkęs 10 taškų ir gavęs Garbės raštą. Po jo liko Benas Kikutis, išsprendęs pilną uždavinį ir už tai gavęs 8 taškus, bei Ana Daglis su Justinu Česoniu – abu gavę po 6 taškus.
Juokaujant toliau, paskaičiavus 3 “centrinių” vietų ir 3 ”necentrinių” vietų gudruolių sukauptus taškus, paaiškėjo, kad “necentrai” įveikė “centrus” rezultatu 32:31, nes visa komanda surinko 63 taškus. Kalbant su mažesniu humoru, šis rezultatas yra tikrai garbingas abiem paminėtoms garbiosioms pusėms, nes ir vėl primena ne tik, kad ir kitur gabių žmonių, kaip buvo, taip ir tebėra, bet kad su gabiaisiais ir kitur sugebama nuostabiai tvarkytis.
Pereikime prie komandinių rezultatų, tuo labiau, kad staigmenų pakako ir čia. Komandinių varžybų rezultatus pateiksime pagal taškus, surinktus atskirose srityse. Rezultatai tokie – už du uždavinius iš algebros – 3 taškai, už du uždavinius iš kombinatorikos – irgi 3. Tiek paskaitę, Jūs jau norite klausti – o iš kur ir už ką buvo gauti gausieji taškai? Mes Jums tuoj atsakysime – ogi už geometriją, kuri tradiciškai buvo laikoma, suformuluokime švelniau, silpnoka komandos vieta. Už geometriją buvo surinkta 100 procentų taškų – 16 taškų iš 16 galimų. Dar 8 taškai buvo užplušėti iš skaičių teorijos. Taip ir susidarė 30 taškų, užtikrinusių Lietuvos komandai 6 vietą tarp 10 dalyvavusių komandų, arba – vėl juokaujant – pirmą vietą antroje dalyje. Pirmąją vietą užėmė Vengrijos komanda, antri buvo lenkai, treti liko vokiečiai. Na, o tarp individualų, Edvardo surinkti 17 taškų leido jam gauti sidabrą, o Ugnės 16 – pačią geriausią bronzą.
Komandą lydėjo jos pernykščiai vadovai – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Aivaras Novikas ir docentas Romualdas Kašuba. Kita, jau 5-oji Vidurio Europos šalių matematikos olimpiada vyks 2011 metų rugsėjo 1-7 dienomis Kroatijoje.
Komandos vadovas doc. dr. Romualdas Kašuba
