Balandžio 26 d. jaunieji astronomai rinkosi į Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą, kur vyko 10-osios Lietuvos mokinių atsronomijos olimpiados baigiamasis etapas. Į olimpiados baigiamąjį etapą buvo pakviesti 36 mokiniai, geriausiai išsprendę uždavinius atrankiniame etape. Atvyko jaunieji astronomai iš Alytaus, Jonavos, Kauno, Molėtų, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Utenos, Varėnos, Vilniaus miestų ir rajonų mokyklų.
Olimpiados dalyvius, jų mokytojus ir svečius pasveikino LMITKC direktorius Algirdas Sakevičius. Jis prisiminė, kad 1-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados iniciatoriais buvo dr. Vladas Vansevičius iš Fizikos instituto, Vilniaus pedagoginio univeriteto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) docentė dr. Romualda Lazauskaitė bei tuometis LMITKC astronomijos laboratorijos vedėjas dr. Gediminas Beresnevičius ir jo komanda. Vertinimo komisijos pirmininkė dr. Romualda Lazauskaitė palinkėjo visiems gero darbo ir sėkmės.
Teorinio turo uždaviniams spręsti buvo skirtos 4 valandos. Laikas neprailgo, nes kiekvienos amžiaus grupės mokiniams teko spręsti lengvesnių ar sunkesnių uždavinių. Mokytojai buvo pakviesti į kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Astronomijos mokslo reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje“.
5–7 klasių mokiniai sprendė 5 uždavinius. Atrankiniame olimpiados ture buvo uždavinys apie Veneros proslinkį (tranzitą), kuris vyks 2012 m. birželio 6 d., tad ir teoriniame ture buvo uždavinys apie Venerą, kur reikėjo paaiškinti, kokiu paros metu (ryte ar vakare) bus galima pamatyti Venerą apie birželio 20 dieną. Kitas įdomus uždavinys, kur prašoma nustatyti bei paaiškinki, kuriose duotose nuotraukose yra nufotografuotos šios planetos: Venera, Marsas ir Saturnas. Kitame uždavinyje buvo prašoma suskaičiuoti visų smūginių kraterių, kurių skersmuo ne mažesnis nei 20 m, skaičių ploto vienete Apollo 11 nusileidimo vietoje Mėnulyje. Tą vietą nufotografavo Lunar Reconnaissance Orbiter.
8–9 klasių mokiniai taip pat sprendė 5 uždavinius. Jiems teko prisiminti J. Keplerio dėsnius, aprašančius planetų judėjimą, žvaigždės absoliutinį ryškį, cefeides, iš galaktikos nuotolio nuo galaktikos tolimo greičio grafiko nustatyti Hablo konstantą, išreikštą km/s/Mpc vienetais. Naudojantis Apollo 11 nusileidimo vietos Mėnulyje nuotrauka ir pateikta teorine suminio smūginių kraterių tankio nuo kraterių dydžio priklausomybe, reikėjo įvertinti smūginių kraterių, matomų nuotraukoje, amžių.
10–12 klasių mokiniai taip pat gavo 5 uždavinius. Jiems reikėjo prisiminti saulinį ir žvaigždinį laikus, pusiaujines koordinates rektascensiją ir deklinaciją, apskaičiuoti, per kiek laiko žvaigždės centre helis virs anglimi. Pasinaudojant viename iš uždavinių sprendime gautu sąryšiu ir duotais cefeidžių spindesio kitimo periodais bei vidutiniais regimaisiais ryškiais, apskaičiuoti jų absoliutinius ryškius, rasti cefeidžių (tuo pačiu ir galaktikų, kuriose jos yra) nuotolius. Taip pat turėjo apskaičiuoti, kokiuose rėžiuose svyruoja F8V spektrinio tipo žvaigždės regimasis ryškis, stebint ją iš aplink skriejančios planetos. Sprendžiant uždavinį buvo galima pasinaudoti žvaigždės radialinio greičio kitimo matavimais, gautais su CORALIE ir HARPS matuokliais.
Vakare olimpiados dalyviai išvyko į VU TFAI Planetariumą, kur lektorius Nerijus Kochanskas skaitė paskaitą tema „Saulės planetos“ bei supažindino su ateinančios nakties žvaigždėtu dangumi. Po to nuo Planetariumo stogo stebėtos Saulės dėmės per UAB IDD teleskopą su specialiu Saulės filtru.
Balandžio 27 d. vėl visi olimpiados dalyviai susirinko LMITKC, kur nepatenkinti savo įvertinimu mokiniai galėjo pateikti apeliacijas ir po atkaklių ginčų su komisija turėjo galimybę prisidurti taškelį kitą. Po pietų olimpiados dalyviai, mokytojai, uždavinių vertintojai bei organizatoriai autobusais išvyko į VU TFAI Molėtų astronomijos observatoriją, kur vakare ir laukė stebėjimų turas. MAO gidas Mindaugas Masaitis aprodė tris didžiuosius Observatorijos teleskopus ir papasakojo apie jais atliekamus stebėjimus. Habil. dr. Vytautas Straižys pristatė savo naują knygą ir papasakojo Molėtų astronomijos observatorijos istoriją. Saulei besileidžiant buvo išnešti į lauką galileoskopai, su kuriais supažindino dr. Kazimieras Černis. Būtent šie prietaisai ir buvo naudojami naktį stebėjimų turo užduotims atlikti. Naktis buvo giedra, žvaigždėta, tarsi užsakyta jubiliejinei astronomijos olimpiadai...
22 valandą visiems susirinkus MAO salėje ir buvo pristatyta stebėjimų turo eiga. Dalyviai buvo pakirstyti į tris grupes. Stebėjimų turo metu per 25 minutes reikėjo: įvardyti tuo metu zenite esantį žvaigždyną, išvardyti virš horizonto matomus Zodiako žvaigždynus ar eilės tvarka, pradedant nuo rytų pusės, išvardyti tuo metu virš horizonto matomus žvaigždynus, kuriuos kerta ekliptika, įvardyti bent vieną apatinėje kulminacijoje esantį žvaigždyną ar įvardyti žvaigždyną, tuo metu esantį apatinėje kulminacijoje, kurio centro zenitinis nuotolis yra apytiksliai 65º, nustatyti Marso azimutą ar nustatyti Saturno horizontines koordinates, įvertinti regimąjį kampinį atstumą tarp duotos planetos ir panašaus spindesio žvaigždės. Galileoskopą reikėjo nukreipti į Arktūrą ir pateiktoje vietoje nupiešti regėjimo lauke matomus šviesulius bei pažymėti pasaulio šalių kryptis ar nukreipti teleskopą nuo Arkturo Marso kryptimi į ~2,5 mag žvaigždę, kuri yra panašiu kampiniu atstumu kaip Regulas nuo Marso, ir taip pat pateiktoje vietoje nupiešti regėjimo lauke matomus šviesulius bei pažymėti pasaulio šalių kryptis.
Olimpiados dalyviai gavo keletą valandų numigti, o vertintojams neteko ir bluosto sudėti. Juk jie turėjo įvertinti atliktas užduotis, susumuoti rezultatus, nustatyti geriausiuosius...
Išaušo vėsus 29 d. rytas. Žinoma, visi skubėjo prie skelbimų lentos, kur buvo paskelbti stebėjimų turo rezultatai. Uždarymo ceremonijoje buvo apdovanoti geriausiai pasirodę olimpiados dalyviai ir atrinkti kandidatai į tarptautines olimpiadas: 6-ąją tarptautinę astronomijos ir astrofizikos olimpiadą, kuri vyks rugpjūčio 4–14 d. Brazilijoje, bei 17-ąją tarptautinę astronomijos olimpiadą, kuri vyks spalio 16–24 d. Pietų Korėjoje.
Po uždarymo visi 10-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados dalyviai, mokytojai, vertintojai, svečiai ir organizatoriai buvo pakviesti į apžvalginę ekskursiją į Etnokosmologijos muziejų.
Aurelija Visockienė
LMITKC Neformaliojo ugdymo organizatorė
Bibliotekoje galite rasti olimpiados rezultatus, protokolą, stebėjimų atsakymus bei uždavinių sprendimus. Nuotraukas rasite čia.
