Vidurio Europos matematikos olimpiada (angliškai – Middle European Mathematical Olympiad, taigi pagal visuotinai nusistovėjusį trumpinį – MEMO) apskritai buvo jau penktoji tokia komandų peržiūra. Tokiame renginyje dalyvavome trečią kartą. Ankstesnės varžytuvės vyko Poznanėje (Lenkija) ir Strečne (Slovakija).Middle European Mathematical Olympiad, taigi pagal visuotinai nusistovėjusį trumpinį – MEMO) apskritai buvo jau penktoji tokia komandų peržiūra. Tokiame renginyje dalyvavome trečią kartą. Ankstesnės varžytuvės vyko Poznanėje (Lenkija) ir Strečne (Slovakija).
Tai, kaip jau sakyta, buvo trečiasis mūsų pasirodymas ir trys komandos nariai dalyvavo varžytuvėse trečią kartą. Tas trečiasis trečią kartą dalyvaujančios komandos narys – be komandos vadovų – buvo mūsų šaunusis (nebijau to žodžio, nes jis teisingai apibūdina mūsų širvintiškį iš Vilniaus licėjaus) Justinas Česonis, mokytojo Beno Budvyčio mokinys. Pati pirmoji Justino matematikos mokytoja dar Širvintose buvo Palmira Puzinaitė.
Toliau dar nebijočiau tvirtai pridurti, jog manau, kad jei kam reikėtų gerų pavyzdžių, kaip uždavinių sprendimas stiprina charakterį ir žmogų daro simpatingesnį, tai ryškiu tokiu pavyzdžiu tikrai galėtų būti ir mūsų kuklusis orusis Justinas. Na, Justinas kaip Justinas, jis tikrai neprapuls, o šiaip jau mūsų neoficialiojoje antrojoje komandoje įvyko kartų kaita. Kaip kartais yra sakoma, į komanda įsiliejo daug žadančio jaunimėlio, kuris ir ėmėsi tų reikalų iš visos širdies.
Kauno komponentę sudarė Aidas Kilda ir Matas Grigaliūnas, už kurių pečių stovi nepalenkiamasis Leonas Narkevičius, o visi kiti likę komandos nariai – kartu su jau minėtu Justu – yra vilniečiai iš Licėjaus. Metus Licėjuje teprasimokę yra Ignas Urbonavičius ir Mykolas Blažonis, o Tomas Vaškevičius – jau dvejus metelius. Jie Licėjuje matematikos mokslų daugiausia yra ragavę pas mokytoją Ziną Šiaulienę. Komanda į Kroatiją nuskrido per Vieną, o į namus sugrįžo per Frankfurtą. Kroatijos Varaždino miestas, nors ir nedidelis, bet turi net savo tvirtovę – pilį, turiningą istoriją, o kadaise, kol jo nesurijo liepsnos, yra buvęs Kroatijos sostine. Pirmąją dieną komanda smagiai įsikūrė buvusiose kareivinėse, kurios dabar yra studentų viešbutis. Kitą dieną mokiniai pailsėjo, o vadovai parinko jiems uždavinių kitoms dviem dienoms. Trečiąją dieną mokiniai sprendė uždavinius individualiai – po 4 uždavinius per 5 valandas. Medaliai skirstomi tokiomis pačiomis proporcijomis kaip Pasaulinėje matematikos olimpiadoje. Mūsiškis devintokas Ignas Urbonavičius surinko 15 taškų ir pelnė bronzos apdovanojimą, nedaug iki bronzos trūko ir Tomui Vaškevičiui, iš esmės išsprendusiam 2 uždavinius.
Ketvirtąją olimpiados dieną dalyviai uždavinius sprendė visa komanda. Uždavinių buvo 8. Antroji komandinė varžytuvių diena mūsų jaunai komandai buvo dar geresnė negu pirmoji: surinkusi 30 taškų ir iš esmės sudorojusi 4 uždavinius iš 8 mūsų komanda liko pati pirmoji antroje komandų rikiuotės pusėje.
Šiais metais komandų lentelės viršuje įsitvirtino mūsų kaimynai lenkai, per individualiąsias varžybas surinkę 150 taškų ir gerokai aplenkę savo tradicinius turnyrinės lentelės kaimynus vengrus. Treti buvo vokiečiai. O per komandines varžytuves Lenkijos komanda pasiekė jau nepagerinamą rekordą – jie surinko absoliučiai visus taškus!
Tai, ką jie padarė, daugybos lentelėje išreiškiama lygybe 8*8 = 64, nes yra iš viso 8 uždaviniai, o už kiekvieno tikslų idealų sprendimą galima gauti 8 taškus.
Minėtina, kad jau treti metai varžytuvėse būna lietuviškas uždavinys, jau treti metai jo autorius yra komandos narys Vilniaus universiteto doktorantas Aivaras Novikas ir antrus metus tas uždavinys yra aštuntasis pateikiamasis sprendžiamasis uždavinys. Esame labai dėkingi Švietimo ir mokslo ministerijai, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetui ir Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrui kurie sudaro mums sąlygas ruoštis bei dalyvauti varžytuvėse.
Pati olimpiada, absoliučiai visų komandos narių nuomone, buvo labai vykusi. Organizatoriai labai stengėsi ir dabar kitų olimpiadų organizatoriams bus tikrai nelengva išlaikyti taip aukštai iškeltą kartelę.
Atskirai minėtini pagrindiniai varžytuvių atraminiai stulpai – Mea Bombardeli bei Ilko Brnetic, – jau vien jų visur buvo pilna.
Lengva sumaištis ir apskritai nervų sujudinimas išskrendant iš Zagrebo oro uosto, kaip vėliau supratome, buvo kilę dėl turistinio sezono pabaigtuvių bei išvakarėse vykusių futbolo varžybų. Pati Kroatija yra labai graži, mes pamatėme dalį to jos puikumo. Buvome ir jos sostinėje Zagrebe, pasigėrėjome gražia Trakošćano pilimi, buvome mokslo muziejuje, pamatėme, kokie apskritai linksmi, darbštūs ir kantrūs yra mūsų tolimieji artimieji ne tik krepšinio, bet ir mokslo bendražygiai kroatai.
Kita, 6-oji MEMO olimpiada, 2012 metais vyks jau keturių kantonų ežerų šalyje Šveicarijoje.
Romualdas Kašuba
