2010 m. balandžio 17 - 18 dienomis kartu su pirmaisiais saulės spinduliais į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą sugužėjo mokiniai iš visos Lietuvos, nes tą savaitgalį Klaipėdoje vyko respublikinio mokinių meninio skaitymo konkurso paskutinis etapas. Jo metu kompetentinga komisija (pirmininkė - KU Režisūros katedros vedėja, scenos kalbos pedagogė doc.dr. Danutė Vaigauskaitė, LMTA vaidybos katedros scenos kalbos pedagogė Irena Žitkutė; Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros scenos kalbos pedagogė, aktorė Virginija Kochanskytė; Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros docentas, režisūros ir vaidybos pedagogas, teatro ir kino aktorius Vytautas Anužis ; Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vadovė Irena Maciulevičienė; Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto kalbos kultūros specialistė Vitalija Kapsevičienė bei Neolė Jucienė - Klaipėdos gimnazijos Teatro mokytoja ekspertė.), turėjo išklausyti net 48 skaitovus, bei peržiūrėti 13 meninių kompozicijų tam, kad galėtų iš jų išrinkti jiems labiausiai patikusias, o jų atlikėjus apdovanoti medaliais bei diplomais. Noriu pasidalinti savo pastebėjimais su tais, kurie neabejingi meniniam jauno žmogaus ugdymui.
Konkursas prasidėjo balandžio 17 dieną 10 valandą Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje. Jį pradėjo 5 - 8 klasių mokiniai. Iš jų labiausiai išsiskyrė Panevėžio r. Uliūnų pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinys Dovydas Muraška (mokytoja Aušra Raišienė); Ignalinos Č. Kudabos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokinys Grigorijus Orlovas (mokytoja Jolanta Narbutienė); Molėtų pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinys Kristupas Kavaliūnas (mokytoja Regina Krupauskienė); Alytaus Panemunės vidurinės mokyklos 6 klasės mokinys Marius Leskevičius (mokytoja Asta Kibildienė). Prienų r. Savivaldybės Jiezno gimnazijos 6 klasės mokinys Dainius Grigonis (mokytoja Nijolė Kuliešienė). Šie skaitovai buvo įvertinti ir komisijos narių. Taip pat didelį įspūdį man paliko Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinys Edvinas Belorusovas (mokytoja Ilona Jakštienė), komisijos apdovanotas diplomu už įtaigų kūrinio perteikimą.
Jauniausieji konkurso dalyviai pavergė savo nuoširdumu, vitališkumu, drąsa scenoje, artistiškumu, vidine laisve. Jie paprasčiau, natūraliau, laisviau sugebėjo perteikti kūrinio mintį. Būtent šios vidinės laisvės ir pritrūko jų vyresniems kolegoms. Tačiau dėl to nevertėtų nusiminti, tiesiog į tai dėmesį turėtų atkreipti pedagogai ruošiantys konkursui vyresnių klasių mokinius, kurie išgyvena paauglystės laikotarpį ir dėl to yra ypač jautrūs juos supančiai aplinkai. Šios priežastys iššaukia norą išsiskirti, būti pastebėtam, o scena suteikia šią galimybę, tad kyla pavojus išėjus į sceną pamiršti pagrindinius uždavinius: ko aš išėjau į sceną ir ką aš noriu pasakyti žiūrovui, klausytojui. Pedagogo pareiga yra tai pastebėti ir neleisti, skaitovui išeiti į sceną su tikslu pademonstruoti save.
Labai svarbus yra ir tinkamas medžiagos parinkimas. Reikia leisti mokiniui pačiam išsirinkti medžiagą, kuri jam patinka, atrodo įdomi ir artima, tuomet reikėtų aptarti su mokiniu jo pasirinkimą ir jį nukreipti teisingu keliu. Pedagogas neturėtų mokiniui brukti medžiagos, kuri atrodo aktuali ar tinkamesnė jam - pedagogui. Jeigu atsinešta medžiaga pedagogui pasirodytų netinkama, tuomet jis turi išsakyti mokiniui savo abejones dėl jo pasirinkimo ir pateikti mokiniui savo pasiūlymus, bet leisti šiam pačiam spręsti, kokią medžiagą jis norėtų pasirinkti.
Paminėjau, mano manymu, pagrindinius dalykus į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį pedagogai bei patys mokiniai, kurie ruošiasi ateityje dalyvauti skaitovų konkursuose, o dabar grįžkime prie 2010 metų konkurso. Taigi tos pačios balandžio 17d. popietę į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salę rinkosi ir 9 - 12 klasių mokiniai. Jie man pasirodė rimtesni už jaunuosius savo kolegas tiek laikysena, tiek pasirinktų medžiagų turiniu. Tačiau žvelgdama iš žiūrovo pozicijos, galiu teigti, jog daugumai vyresnių klasių mokinių trūko vidinės laisvės, atrodė, kad kai kurie skaitovai tiktai tiksliai išpildė tai, ko iš jų buvo pareikalauta, tačiau aš pasigedau jų individualaus medžiagos suvokimo, asmeninės pozicijos, kurią jie norėtų apginti ir dėl kurios būtų pasiruošę kovoti. Kitas kraštutinumas - dalyviui suteikta visiška improvizacinė laisvė, su kuria jis nesugebėjo susidoroti scenoje, atnešė pražūtį ir čia jau aš įžvelgiu didelę pedagogo klaidą.
Tačiau, nepaisant visų ankščiau išvardintų klaidelių ir netikslumų, pastebėjau ir nemažai džiuginančių dalykų. Buvau maloniai nustebinta ir pradžiuginta Telšių Žemaitės gimnazijos mokinės Viktorijos Bružaitės pasirodymu. Mergina pasiruošė savarankiškai. Teisingas teksto pasirinkimas, paprastas, nuoširdus minties perteikimas kompensavo menkutes klaideles, atsiradusias dėl sceninio jaudulio ir garantavo II laipsnio diplomą bei medalį. Ji, kaip ir kiti komisijos pastebėti ir įvertinti mokiniai pasižymėjo aiškia artikuliacija, tiksliu minties perteikimu žiūrovui, įdomios sau medžiagos pasirinkimu.
Diplomais bei medaliais taip pat buvo apdovanoti: Mažeikių Gabijos gimnazijos 10 klasės mokinys Dainius Seilius (mokytoja Airida Lementauskienė); VšĮ Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos 11 klasės mokinys Dovydas Laukys (mokytoja Vitalija Vyšniauskaitė, mokytoja Zita Urbonavičienė); VšĮ VDU Kauno „Rasos" gimnazijos 12 klasės mokinys Juozapas Mindaugas Preikša (mokytoja Danutė Narbutavičienė); Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnazijos 12 klasės mokinė, Klaipėdos jaunimo centro auklėtinė Greta Gerazimaitė (mokytoja Kornelija Stasiulienė); Anykščių Jono Biliūno gimnazijos 12 klasės mokinys Žygimantas Pajuodis (mokytoja Ona Jakimavičienė); Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos 11 klasės mokinys Andrius Mingaila (mokytoja Danutė Ašerienė); Šakių „Varpo" vidurinės mokyklos 12 klasės mokinė Margarita Remeikaitė (mokytoja Vilija Meškaitienė) bei Kėdainių r. Krakių M. Katkaus gimnazijos 11 klasės mokinys Benas Cechanavičius (mokytoja Vyta Gaučienė).
2010 m. balandžio 18 dieną konkurso dalyviai susirinko į Klaipėdos universiteto Menų fakulteto mokomąjį teatrą, kur 10 valandą prasidėjo poetinių kompozicijų peržiūra. Komisijai buvo pateikta trylika poetinių kompozicijų iš kurių ji atrinko ir apdovanojo penkias. Nugalėtojais tapo: Šakių „Varpo" vidurinės mokyklos poetinės kompozicijos „Nereikia tikriausiai būtina" dalyviai (mokytoja Vilija Meškaitienė); Elektrėnų „Versmės" gimnazijos poetinės kompozicijos „Kas atsitiko Žemei" dalyviai (mokytoja Augutė Liutkevičienė); Klaipėdos „Varpo" gimnazijos poetinės kompozicijos „ Dešimt punktų sielai pražysti" dalyviai (mokytoja Violeta Beniulienė); Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnazijos poetinės kompozicijos „Si bemol arba la diez" dalyviai (mokytoja Audra Lenkauskienė); Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos poetinės kompozicijos „Gailile raso" dalyviai (mokytojas Vidmantas Fijalkauskas, mokytojas Algis Želvys).
Norėčiau išskirti pirmos vietos diplomu apdovanotą Šakių „Varpo" vidurinės mokyklos poetinę kompoziciją „Nereikia tikriausiai būtina". Ši kompozicija nustebino paprastu režisūriniu sprendimu. Iš medžio pagaminti tuščiaviduriai kubai atlikėjų rankose transformuodavosi į įvairius daiktus. Žiūrovo akivaizdoje jie tapdavo kėde, televizoriaus ekranu, tribūna, namu...O dalyviai, gavę konkretų veiksmą scenoje, gebėjo laisvai jaustis scenoje ir aiškiai bei tiksliai perteikti mintį žiūrovams salėje. Tikslus režisūrinis sprendimas ir koncentruoti veiksmai bei mintis, atmetus viską, kas nereikalinga, garantavo šiai kompozicijai pirmąją vietą.
Nustebino labai nevienodas kompozicijų meninis lygis. Ypač nuvylė sostinės vidurinės mokyklos dalyvių pasirodymas. Stebint vilniečių pasirodymą, kilo mintis, jog juos ruošę pedagogai nelabai suvokė kas yra poetinė kompozicija. Nebuvo surasta kompozicijos išpildymo formos, mokiniai nežinojo, kaip elgtis scenoje todėl išėję į ją jautėsi nejaukiai, nepatogiai, nežinojo kaip elgtis, skaitė tyliai, nesugebėjo perteikti minties žiūrovui, kuris tapo nereikalingas.
Kitas kraštutinumas - skirtas per didelis dėmesys formai, kuri tapusi dominuojančia scenoje, trukdė žiūrovui sekti mintį. Vaizdas, patraukė žiūrovo dėmesį ir tą akimirką tapo dominuojančiu veiksniu, paskatinusiu atsiriboti nuo garso, virtusio išoriniu dirgikliu, kuris tik trukdė sekti vaizdą. Kaip išvengti tokių klaidų? Tereikia atsiminti, jog fiziologiškai sveiko, šiuolaikinio žmogaus gyvenime, rega yra dominuojantis pojūtis, nuslopinantis kitus pojūčius - klausą, uoslę, lytėjimą, skonio pojūčius. Todėl ruošiant menines kompozicijas reikia dėmesį sutelkti ties tekstu ir stengtis atrinkti kelis kuo tikslesnius veiksmus, padėsiančius atlikėjui atskleisti ir kuo tiksliau perteikti teksto mintį žiūrovui.
Pabaigai norėtųsi palinkėti sėkmės, kūrybinės laisvės, aiškaus minties perteikimo noro ją išsakyti visiems esamiems ir būsimiems konkurso dalyviams. Pedagogams norėtųsi palinkėti atidžiau stebėti, bei atsakingiau ruošti mokinius, norinčius dalyvauti konkurse, neprimesti sau aktualių temų, bet leisti patiems mokiniams rinktis sau aktualias temas, kuriomis norima kalbėti būtent šią akimirką. Pedagogo darbas turėtų būti tik mokinio nukreipimas teisinga linkme, pagalba jo kūrybinės prigimties atskleidimui. Na, o komisijai linkiu ištvermės bei griežtesnių vertinimų atrankiniuose konkurso etapuose. Sėkmės visiems meninėje lietuviško žodžio sklaidoje!
