Išaušo šalta, bet graži sausio 22-oji. Dvylika biologų iš visų šalies kampelių sugužėjo į Vilniaus traukinių stotį, kur jų jau laukė šaunieji kuratoriai Pranas ir Vilmantė. Iš traukinių stoties pajudėjome į mūsų pamėgtą „Čili picą“, kur galėjome pasisotinti prieš laukiančius genetikos laboratorinius darbus.

Nuvykusius į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, kur tradiciškai vyksta visos praktikos, Genetikos ir botanikos katedrą mus šiltai pasitiko Asta Stapulionytė ir Veronika Dedonytė, vadovavusios pirmosios dienos laboratoriniams darbams, kurie buvo ypač įdomūs. Laboratorinio darbo metu stebėjome svogūno šaknies šalmelio ląstelių mitozę, bandėme identifikuoti visas fazes ir apskaičiuoti mitotinį indeksą. Kupini įspūdžių patraukėme į bendrabutį ir nekantriai laukėme antros dienos.

Kitą rytą mūsų jau laukė Rolandas Meškys su paskaita paslaptingu pavadinimu – kseno-DNR, kurioje dėstytojas pateikė naują požiūrį į DNR bei RNR molekules, bei papasakojo apie jų pritaikymą biotechnologijoje. Po šios paskaitos nekantraudami nuskubėjome į laboratoriją, kurioje, padedami Ramutės Pagalytės, bei Violetos Jonušienės, atlikome keletą skirtingų laboratorinių darbų: kol vieni bandė išskirti plazmidę, kiti užsiėmė chromatografijos bei kofeino koncentracijos nustatymo įvairiuose tirpaluose tyrimais. Galiausiai visi spektrofotometro pagalba bandėme apskaičiuoti baltymo X koncentracijas skirtinguose tirpaluose. Nors laboratorijoje tądien teko praleisti šešias valandas, po laboratorinių darbų mūsų laukė dar viena proga pamankštinti protus – vakare sprendėme trečio genetikos kurso studentės Giedrės Urbonaitės paruoštus genetikos uždavinius.

Trečią praktikos dieną pradėjome nuo Raimundo Šiukštos paskaitos, kurioje išgirdome tiek apie fiziologinius, tiek apie genetinius augalų augimo aspektus. Pagilinę žinias apie šios organizmų karalystės atstovus, nuėjome pasiklausyti paskaitos apie visiškai kitokią biologijos mokslo kryptį – neurobiologiją. Šią paskaitą mums vedė pats Gamtos mokslų fakulteto dekanas Osvaldas Rukšėnas, ir jos metu klausytojus sudomino papasakodamas apie neurobiologijos mokslo raidą, naujausius srities atradimus, bei šiuo metu aktualiausius tyrimų objektus. Po pietų pertraukos dar kartą grįžome į fakultetą paskutinei šios praktikos paskaitai. Joje Marius Strioga kalbėjo apie priešnavikinį imunitetą – šitaip savo biologijos žinias papildėme naujausia informacija apie tai, jog organizmas tam tikromis sąlygomis pats sugeba atpažinti vėžį ir su juo kovoti.

Visi praktikoje dalyvavę biologai džiaugiasi suteikta proga pagilinti biologijos žinias klausantis paskaitų bei atliekant laboratorinius darbus pačiame Vilniaus universitete. Esame itin dėkingi BioSos kuratoriams, kad ši graži praktikų tradicija vis dar gyvuoja. Iki kito susitikimo!

Praktikos nuotraukas galima rasti va čia.