Praėjus vos savaitei po pirmosios Biologų Sandraugos mini-praktikos Šiauliuose, jaunieji biologai iš visų šalies kampelių lapkričio 14d. atvyko į Vilnių pasisemti dar daugiau biologijos žinių. Į tris dienas trukusią zoologijos bei botanikos praktiką Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultete šį kartą buvo pakviesti šešiolika geriausiai nuotolinius testus sprendusių moksleivių.
Atvykę į Vilnių, jaunieji biologai pirmiausia šiek tiek laiko skyrė vienas kito pažinimui dalydamiesi šeimyninėmis picomis, o jau tik po to visi kartu patraukė į pirmąją paskaitą. Šioji buvo itin įdomi ornitologijos mylėtojams, mat joje zoologijos magistras Tadas Bujanauskas dalijosi žiniomis apie pelėdas ir plėšriuosius paukščius. Paskaitos metu moksleiviai įgijo žinių apie Lietuvoje gyvenančių arba žiemojančių pelėdinių bei plėšriųjų paukščių elgseną, jų anatomines ypatybes, be to, mokėsi kai kuriuos paukščius atskirti pagal jų plunksnas bei skleidžiamus garsus. Kai moksleiviai užtektinai prisiklausė įvairių pelėdų ūkavimo, atėjo laikas biofizikos studentui Ignui Jurčiukoniui juos supažindinti su ABO kraujo grupių evoliucija, rudaisiais ir baltaisiais riebalais bei ląstelių elastingumo tyrimais, ateityje galinčiais pasitarnauti ieškant būdų vėžiui gydyti.
Visa antroji praktikos diena buvo skirta bestuburiams gyvūnams geriau pažinti. Ryte biologų laukė dr. Andrius Petrašiūnas, paruošęs paskaitą apie taikomąją entomologiją, kurios metu moksleiviai susipažino su Europoje gyvenančio niūriaspalvio auksavabalio apsaugos problema bei gilinosi į įvairių vabzdžių reikšmę žmonių gyvenime. Mokinius ypač sudomino praktinis turimos informacijos apie vabzdžius taikymas kriminalistikoje, mat panaudojant tokias žinias galima nustatyti netgi nusikaltimo vietą bei laiką. Popiet moksleiviai nuėjo į lektorės Viktorijos Kuznecovos paskaitą, kurioje nagrinėjo Lietuvoje gyvenančių sausumos moliuskų rūšis bei mokėsi jas atpažinti. Sėkmingai susidoroję su duotomis užduotimis, biologai vakarop išklausė doc. dr. Jurgos Turčinavičienės paskaitą apie bestuburių elgseną ir ją nulemiančius jutimus.
Paskutinę praktikos dieną su jaunaisiais biologais savo žiniomis vėl dalijosi įvairių specialybių studentai. Pirmiausia zoologijos magistrantas Mantas Adomaitis papasakojo apie miškinių juostasraigių polimorfizmą bei prisitaikymą prie aplinkos sąlygų. Po to sekė biologijos studentės Julijos Viltrakytės paskaita apie invazines augalų rūšis - paprastąją ir kanadinę rykštenes, kurios daro ne tik žalą, bet ir teikia naudos, mat bitės jas gali panaudoti medaus rinkimui, o žmonės - vaistų gamybai. Iš biologijos studento Ainio Pivoro moksleiviai išgirdo apie praktinį kitų augalų, pavyzdžiui, liepų panaudojimą, o galiausiai praktiką vainikavo molekulinės biologijos studentės Dainos Pamedytytės paskaita apie tai, kas daug kam buvo nauja ir paslaptinga - epigenetiką.
Nors papildyti turimas biologijos žinias ir buvo pagrindinis praktikos tikslas, vis dėlto studentai pasirūpino ir tuo, kad moksleiviai gautų informacijos apie pačias studijas iš pirmų lūpų. Dėl to praktikos metu buvo organizuojama diskusija, kurios metu biologijos, zoologijos, biochemijos, molekulinės biologijos bei genetikos studentai moksleiviams perteikė savo patirtį bei dalijo ateityje praversiančius patarimus.
Biologų sandraugos nariai nuoširdžiai dėkoja tiek lektoriams ir studentams, skaičiusiems paskaitas, tiek patiems praktikos organizatoriams Miglei, Pranui, Vilmantei ir Ignui už tai, kad dėka jų moksleiviams atsivėrė galimybė turiningai praleisti laiką Vilniaus universitete.
Iki kitos praktikos!
Praktikos nuotraukas galite rasti čia.
