Šiemet gegužės 31–birželio 4 d. Rygoje, Latvijoje, vyko trečioji Europos fizikos olimpiada (EuPhO). Tai vos prieš 2 metus atsiradęs fizika besidomintiems Europos šalių mokiniams skirtas konkursas, į kurį kviečiami svečiai ir iš kitų pasaulio šalių. Lietuvos komanda šioje olimpiadoje dalyvavo pirmąkart. Ją sudarė vienuoliktokai Jurgis Reinotas, Jokūbas Nenartavičius ir Ernestas Ramanauskas iš Vilniaus licėjaus (mokyt. Eugenijus Rudminas) bei Paulius Rindzevičius iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos (mokyt. Vidas Pakštas), komandos vadovas – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Jevgenij Chmeliov.
Panašiai kaip ir Tarptautinėje fizikos olimpiadoje (IPhO), šioje mokinių laukė du turai – eksperimentinių bei teorinių užduočių sprendimai. Tačiau esminis skirtumas tarp abiejų tarptautinių renginių yra ne tik mažesnis dalyvių skaičius, bet ir pačių užduočių formuluotė. Per IPhO pateikiamos užduotys paprastai būna suskaidytos į daugelį trumpų klausimų (kartais susijusių tarpusavyje, kartais – ne). Taigi sprendžiant teorinius uždavinius ten reikia suprasti sąlygoje dažnai pateiktą informaciją apie kokį nors sudėtingą fizikinį reiškinį, susieti ją su jau turimomis bendrosios fizikos žiniomis bei teisingai išspręsti uždavinį. Atliekant eksperimentinę užduotį reikia atkakliai vykdyti visus užduotyje pateiktus nurodymus, kruopščiai atlikti visus matavimus ir išanalizuoti gautus rezultatus.
Tuo tarpu EuPhO formuluojamos užduotys struktūriškai labiau primena Lietuvos mokinių fizikos olimpiados uždavinius: teorinį turą sudaro trys trumpi didėjančio sudėtingumo uždaviniai, eksperimentą – viena ar dvi užduotys. Bet čia paprastai nebūna jokių tarpinių klausimų, kurie pateiktų užuominą, kaip galiausiai išspręsti pagrindinį uždavinį. Mokiniai turi patys susiorientuoti, į kokius efektus sprendžiant užduotis būtina atsižvelgti, į kokius – ne, susiformuluoti stebimo reiškinio modelį, jį aprašyti ir išsprendus pateikti atsakymą. Per eksperimentinį turą mokiniai taip pat patys turi sugalvoti, kaip panaudoti turimą eksperimentinę įrangą bei medžiagas užduočiai atlikti, kaip ir kokius matavimus atlikti, kaip interpretuoti gautus rezultatus ir išsivesti duomenų analizei reikalingas formules. Ši olimpiada atskleidžia ne tik mokinių gebėjimą greitai spręsti sudėtingus uždavinius, bet ir jų kūrybiškumą ir gilesnių fizikos žinių turėjimą.
Beveik visi šių metų olimpiados uždaviniai buvo glaudžiai susiję su kasdien mus supančiais fizikiniais reiškiniais, apie kuriuos daugelis mūsų net nesusimąsto. Eksperimentiniame ture mokiniai turėjo ištirti elektromagnetinių bangu sklidimą vandenyje, susipažinti su jų sklidimo ypatumais apribotoje terpėje – vandeniu arba oru užpildytuose bangolaidžiuose. Teorinio turo pirmasis uždavinys buvo skirtas ore krintančio ledo rutuliuko atitirpimu bei užšalimu dėl klimatologams žinomo reiškinio – temperatūros inversijos, kuomet didėjant aukščiui virš žemės paviršiaus oro temperatūra kinta nemonotoniškai. Antrajame uždavinyje reikėjo panagrinėti įelektrinto rutulio riedėjimą stalo paviršiumi įjungus išorinį statmenai tam paviršiui nukreiptą magnetinį lauką. Trečiajame uždavinyje pagal sąlygoje pateiktą iš vandens žarnos ištekėjusios vandens čiurkšlės formą reikėjo nustatyti tos čiurkšlės ištekėjimo greitį.
Olimpiados užduotis bei nuotraukas galima rasti tinklapyje https://eupho2019.lv/.
