Beveik šimtas mokinių iš visos Lietuvos balandžio 8 - 9 dienomis renkasi Mažeikiuose, Merkelio Račkausko gimnazijoje: vyksta tradicinis Jaunųjų filologų konkursas.

Jau keturiasdešimt trečią kartą jaunieji filologai sulekia į vieną būrį. Trejetą pastarųjų metų konkursą glaudė Vilniaus universitetas, dabar grįžtama prie senųjų tradicijų – kasmet susitikti vis kitame mieste.Būti pakviestam į konkursą - jau laimėjimas. Finalo dalyviai yra patyrę atranką savo rajonuose ar miestuose. To negana - reikli komisija iš daugybės į Vilnių atsiųstų darbų vėl atrenka įtaigiausius. 

Poezijos, prozos, tautosakos, kalbos, literatūros kritikos rašinių, eseistikos ir publicistikos sekcijose jaunieji filologai susitinka ne tik lenktyniauti. Svarbus bendravimas su komisijos nariais, savo srities žinovais. Kiekvienas darbas yra analizuojamas; moksleivių kūryba domisi juos lydintys mokytojai lituanistai.

Organizatoriai svečiams žada kelionę po rajoną – jaunieji filologai lankys Šatrijos Raganos muziejų Židikuose, domėsis Viekšnių literatūrine praeitimi, atskleis savo gabumus kūrybinėje laboratorijoje, kartu su folkloro ansambliu ,,Alksniokaa“ linksminsis vakaronėje. 

 - Ne taip dažnai galime rajono moksleiviams pakviesti tiek kūrėjų vienu metu, - sako Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas ekspertas Martynas Januška. – Taip pasitinkame pavasarį, taip pasitikriname save, taip skatiname jaunimą didžiuotis savo rajonu, drąsiname, kad ateityje įsilietų į kūrėjų gretas.

 - Nesistebiu, kad pasirinkti Mažeikiai, - pasakoja komisijos narė rašytoja Gintarė Adomaitytė. – Ne kartą bendravau su Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojais lituanistais. Stebiuosi jų inteligencija, kūrybingumu. Nieko keisto, kad Mažeikių mokiniai nuolat tampa konkursų prizininkais. Poetai, suprantama, gimsta be mokytojų pagalbos, bet kas, jei ne mokytojai, juos skatins? Kritikos rašinių ar kalbos darbų autoriams, tautosakos rinkėjams pedagogų pagalba būtina.

Tautosakos sekcija konkurse jauniausia. Į ją ne kartą rinkosi ne tik vyresniųjų klasių gimnazistai, bet ir septintokai, aštuntokai iš pagrindinių mokyklų, kartais net labai nuošalių. Jų veikla prasminga - konkursui pateiktus darbus glaudžia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 

Šiemet, kaip jau įprasta, ypatingo antplūdžio sulaukė poezijos sekcija, tačiau į respublikinį etapą kviečiama menka panorusių dalis - dvidešimt jaunųjų poetų. Komisijos nariai poetai Ričardas Šileika, Jonas Liniauskas, literatūros kritikas, eseistas Regimantas Tamošaitis yra reiklūs, nepakantūs nė menkiausiam grafomanijos lašui. 

Regis, slūgsta jaunatviška mada ar net manija rašyti romanus. Vis dažniau jaunieji autoriai imasi novelių.

Rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė padrąsinimo sulaukė būtent Jaunųjų filologų konkurse, pirmąją savo knygą išleido dar būdama moksleivė. Dabar L.S. Černiauskaitė - komisijos narė. 

Konkurso rengėjams – Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro darbuotojams - svarbi švietėjiška misija. Svetainėje olimpiados.lt skelbiama ne tik konkurso eiga - ir besidominčių, savo nuomonę skubančių pareikšti konkurso dalyvių ar į jį nepatekusių įdomūs komentarai...

Savaime aišku, kad rašytojais, literatūros tyrėjais ar kalbininkais tampama ne varžytuvėse. Tačiau Jaunųjų filologų konkurso dalyviai visą gyvenimą tartum saugo savitą žymę - jie susipažįsta, bendrauja, o kartais susidraugauja net ir visam gyvenimui. 

 - Man įdomi jaunimo eseistika ir publicistika. Konkurso dalyviai yra atviri, juntamas noras keisti pasaulį, - sako rašytoja Gintarė Adomaitytė. – Džiugu kultūros spaudoje rasti tekstus tų žmonių, kurie, regis, visai neseniai mums konkursuose rodė savo dar naivokus, tačiau daug vilčių teikiančius darbus. 

Interneto svetainė pertrauka.lt, žurnalas „Pašvaistė“, Rašytojų sąjungos rengiamos Vasaros ir Rudens akademijos, moksleivių skaitymai ,,Augame kartu su eilėraščiu“ Poezijos pavasaryje, Jaunųjų filologų konkursai – tai ta erdvė, kurioje bręsta ne tik būsimi poetai, rašytojai. Auga žmonės, gebantys įvertinti tai, kas parašyta kitų.