Aštuoniasdešimt mokinių iš visos Lietuvos balandžio 12–13 dienomis renkasi Pasvalyje. Petro Vileišio gimnazijoje vyksta tradicinis Jaunųjų filologų konkursas. Jau keturiasdešimt ketvirtą kartą kūrybingai nusiteikę, literatūrai ir kalbai atidūs rašantys Lietuvos mokiniai sulekia į vieną būrį.
Vargu ar pavyktų suskaičiuoti žmones, kartą ar du dalyvavusius Jaunųjų filologų konkurse. Ne visi tampa profesionaliais lietuvių kalbos ar literatūros puoselėtojais, nors komisijos nariai jiems to nuoširdžiai linki. Ugdyti filologinę kultūrą – toks pagrindinis konkurso tikslas.
Konkurso dalyviai pasklis po Petro Vileišio gimnazijos klasėse įsikūrusias prozos bei dramos, publicistikos bei eseistikos, tautosakos, literatūros mokslo bei kritikos, kalbos sekcijas.
Pretendentų dalyvauti konkurse būta kur kas daugiau: atvykti į baigiamąjį turą taikėsi per du šimtus jaunųjų literatų ir kalbininkų. O juk šie pretendentai dar turėjo įveikti varžytuves savo rajonuose ar miestuose.
Jaunųjų filologų konkurso idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Tuometinė Švietimo ministerija poeto siūlymą ugdyti pradedančiuosius literatus bei kalbininkus įkūnijo 1965 metais. Kelias dešimtis metų konkurso komisijai pirmininkavo jaunųjų literatų ugdytojas, populiaraus žurnalo ,,Moksleivis" redaktorius prozininkas Algimantas Zurba.
Šiemet komisijai pirmininkauja žymi tautosakos tyrėja ir puoselėtoja Vilniaus universiteto docentė Bronė Stundžienė. Įdomu tai, kad B. Stundžienė yra P.Vileišio gimnazijos (tuo metu Pasvalio vidurinė mokykla) absolventė.
– Pernai džiaugiausi, kad vykstame į Mažeikius, kur juntami gilūs Šatrijos Raganos pėdsakai. Ne menkiau džiaugiuosi ir Pasvaliu, – sako rašytoja, komisijos narė Gintarė Adomaitytė.
Konkurso dalyviai lankysis Joniškėlyje, Gabrielės-Petkevičaitės muziejuje. Šios publicistės darbus, gyvenimo fragmentus miniu beveik visada, kai dirbu su jaunaisiais literatais-eseistais ir publicistais. Į Pasvalį verta vykti ir todėl, kad jame nuo seno ugdomi kalbininkai, literatai. Daug įdomaus ir gero apie Pasvalio kraštą esu girdėjusi iš ten gimusių ir augusių savo bičiulių poeto Vlado Braziūno, kalbininkės Joanos Pribušauskaitės.
Gintarė Adomaitytė prisimena, kaip 1995 metais Jaunųjų filologų konkurse Prienuose sutiko nedrąsią šviesiaplaukę iš Pasvalio, pateikusią publicistinį rašinį apie savo krašto žydų likimą. Tai buvo Agnė Žagrakalytė, dabar gerai žinoma poetė ir eseistė.
Konkurso rekordininku Gintarė Adomaitytė vadina Pasvalio P.Vileišio gimnazijos abiturientą Darių Indrišionį.
-Sunku patikėti: kai susitikome konkurse, Darius tebuvo šeštokas. Jau tada skyrėsi savu požiūriu, stiliumi, - pasakoja rašytoja.
Paklausta apie jaunųjų literatų ir kalbininkų ugdymą, Gintarė Adomaitytė mini ne tik Jaunųjų filologų konkursą, kurį kasmet organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras.
- Interneto svetainė pertrauka.lt, žurnalas ,,Pašvaistė", rašytojos Birutės Jonuškaitės rengiamos Vasaros ir Rudens akademijos – tai ta erdvė, kurioje lemta augti ir bręsti ne tik būsimiems rašytojams. Ne menkiau svarbu, kad taip ugdomi ir skaitytojai, galintys noriai ir reikliai vertinti dabarties filologijos pasaulį, - pabrėžia Gintarė Adomaitytė.
Aistė Gintautaitė
