Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Gal ir nusibodusi frazė, bet argi ne puiku, kad visus metus trukęs laukimas baigėsi, o jūs atvykote į patį įspūdingiausią ir svarbiausią Lietuvos biologų renginį? Kaipgi viskas prasidėjo, kaip vyko ir kaip buvo pažymėta, čia ir pabandysime jums papasakoti.
Šios istorijos pradžia – gražus ankstyvas rytas, kuomet laikrodžiai dar tik rodė pusę devynių, o Rygiškių Jono gimnazijos duris pravėrė pirmoji dalyvė. Oranžinė LGMOA delegacija suprato, kad šiemet biologai bus punktualūs, tad tvirčiau užėmė savo darbo vietas prie registracijos stalų. Ir tikrai - praėjus vos valandai, mokykloje jau buvo pilna šviežių olimpiados naujokų, kurie nedrąsiais žvilgsniais sekė kolegas ir konkurentus, bei olimpiados „veteranus“, besiglebėsčiuojančius ir bediskutuojančius su senais ir naujais draugais. Iš visų kampų pradėjo lįsti fotografai, o oranžinės merginos siūlė bei siūlėsi apkabinti visus ir kiekvieną. Nuolat stiprėjantį atvykstančių dalyvių srautą vis vaikėsi olimpiados reporteriai su įvairiais biologinais (ir ne tik) klausimais, o patys gudriausi ir šmaikščiausi atsakymai buvo pademonstruoti publikai uždarymo metu. Užregistravus paskutinį dalyvį, atėjo ilgai lauktas pietų metas.
Taigi, apdovanoti vardiniais vokais, apkabinimais, šypsenomis, sunumeruoti sąrašuose ir pamaitinti, biologai patraukė į iškilmingą atidarymo ceremoniją, kurioje savo linkėjimus perdavė mokyklos direktorius, švietimo skyriaus vedėjas pasveikino atvykusius į „Supermiestą“, o vertinimo komisijos pirmininkas Valerijus Rašomavičius tradiciškai į savo sveikinimo kalbą įpynė meilę ir lipnią užuominą apie vieną iš užduočių. Po linksmo įvadinio - instruktažinio filmuko apie Karoliuko Darbuko nuotykius, moksleiviai išsiskirstė į klases spręsti teorinių užduočių.
Šauniesiems biologams nė viena valanda, praleista prie teorinių olimpiados užduočių, nepraėjo veltui. Šis aukso vertės laikas buvo išnaudotas ne tik teisingiems atsakymams išmąstyti bei smagiai pataršyti suplukusių oranžinių šūsnimis tempiamas kepyklos "Mantinga" bandeles, bet ir originaliems išminties perliukams paberti. Tik vargu ar prisipažins tas, kuris teigia, kad „kuo chromosomų daugiau, tuo jų skaičius mažesnis“, arba mano, kad „gėlės – augalų skyrius“.
Išklausę trumpą Pauliaus Luko Tamošiūno instruktažą apie praktines užduotis, olimpiados dalyviai susibūrė aktų salėje išbandyti jėgas Protmūšio arenoje. Atranka prasidėjo inovatyviai, nes į žaidimą patekęs dalyvis turėjo galimybę išsirinkti sau priešininką. Nepaisant to, komandos susiformavo gan greitai, o pavadinimai, nors ir paskubomis sugalvoti, buvo gan originalūs: „Ką?!“ mažajame finale po ilgų diskusijų nusileidusi komandai „THC“, bei „Žmogaus Choriono Gonado Tropinai“ finale 4:0 sutriuškino „Nupušėlius“ ir nugalėjo šių metų Protmūšyje. Neįprastai greitai pasibaigus susirėmimams, biologai patraukė ilsėtis prieš antrąją olimpiados dieną.
Išaušus žvarbiam antrosios dienos rytui, dalyviai skubėjo pusryčiauti, kad stiprūs ir sotūs būtų palydėti į laboratorinių darbų sprendimo vietas. Kaip ir įprasta, buvo galima išgirsti įvairių nuomonių. Ir nieko čia keisto - užduotys tikrai pasitaikė ne iš lengvųjų. Juk ne visi biologai savo gyvenime yra „ardę“ šikšnosparnį! Nebuvo laiko liūdėti - atėjo metas susirasti sportinius batelius ir pasiruošti Miesto Raliui! Komandos, sukūrusios savo vėliavas, skambius pavadinimus ir grėsmingus šūkius, patraukė vykdyti užduočių, dislokuotų šešiuose punktuose. Turbūt plačiausiai nuskambėjo „Pavasarinių saulučių“ istorija - geltonųjų žygis siekiant išvaduoti antį, įkliuvusią į „Maximos“ maišelio pinkles. Deja, net ir taip supančiotas paukštis nė vieno komandos nario neprisileido, tad visiems beliko tikėtis, kad ši istorija turės laimingą pabaigą.
Fizinę iškrovą pratęsė šokių vakaras, kuriame programą pradėjo marijampoliečių merginų grupė „Šok su Sidona“, o vakarą dar labiau įkaitino LGMOA šokėjai, atlikę net tris originalius pasirodymus: „tvistą“, svajingai lėtą „basakojų“ šokį ir audringiausiai sutiktą ir netgi pakartotą „Disco siautulį“! Laimei, nereikėjo persistengti kviečiant olimpiados dalyvius į šokių salę, todėl ratelio viduryje netrūko veiksmo, šokio aistros ir begalinio šėlsmo. Vakarą vainikavo jau legendinis DJ Atviortkė su nauja programa „Who‘s your daddy?“, kuri nepaliko abejingų ir ištvermingiausius šokėjus vertė judėti iki vidurnakčio.
Su saulės nusileidimu diena nesibaigė. Patys pačiausi biologai kaip niekada gausiai susirinko į žaidimų naktį, kurioje visu smarkumu kūrė karines strategijas, ieškojo nuotykių piratų jūrose, neištirtuose kraštuose arba požeminėse olose, gelbėjo pasaulį nuo baisių ligų arba tiesiog prisiminė senus ir laiko išbandytus „UNO“, „Alias“ ir „Monopolį“.
Marijampolėje saulė pakilo trečią kartą. Šeštadienio rytą visi (ir spėję numigti, ir tie, kurie nepasidžiaugė miegeliu) susirinko į Kotrynos, Eglės ir Juliaus paskaitą apie tarptautinės biologijos olimpiados ypatumus. Neabejojame, kad daugeliui buvo užkliudyta baltojo pavydo styga, kuri, tikėkimės, pažadins jūsų, atsidavusių biologų, dvasią.
Po paskaitos – olimpiados uždarymo ceremonija. Paskutiniai mokyklos direktoriaus ir vertinimo komisijos pirmininko padėkos žodžiai, olimpiados filmukas ir „Paklausinis“, sukėlę nemažai juoko, prisiminimų ir gerų emocijų. Pagaliau – apdovanojimai ir laureatų paskelbimai, bei atsisveikinimas su naujais ir senais draugais – vieniems iki kitų metų, kitiems - iki kitos dienos.
Kas turi pradžią, turi ir pabaigą... Jau minėta fraze mes ir baigiame savo istoriją apie Lituojančios BOružės siautėjimą Sūduvos krašte. O tavęs, skaitančio šiuos žodžius, laukiame jau jubiliejinėje, 45-ojoje Lietuvos Biologų Olimpiadoje! Iki susitikimo!
Nuotraukos čia!Video: instruktažas, paklausnis
