Ei, biologe! Prabėgo jau savaitė po Lietuvos mokinių biologijos olimpiados (netgi 45-osios!), tad klausiame Tavęs – ar sudėliojai įspūdžius į atminties stalčiukus? Ar pasiilgai gaivių pajūrio vėjo gūsių? Kad gražūs prisiminimai neišblėstų (ir visi nedalyvavę galėtų pasidžiaugti kartu), siūlome akimis perbėgti sekančias pastraipas ir plačiai nusišypsoti!
Taigi taigi, nuo pat ankstaus kovo 22-osios ryto mokiniai ir juos lydėję mokytojai pradėjo rinktis Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje, kur buvo pasitikti draugiško Oranžinių būrio ir greitai užregistruoti (žinoma, smagių nuotraukų nebuvo išvengta). O po smagaus pasitikimo visų laukė atidarymo renginys. Dalyviai buvo pasveikinti Klaipėdos miesto vicemero Vytauto Čepo, o progimnazijos direktorė Elena Blažienė svetingu žodžiu priėmė visus į mokyklą. Ir, žinoma, linksma kalba pradžiugino vertinimo komisijos pirmininkas dr. Valerijus Rašomavičius.
Atidarymo renginiui pasibaigus, mokiniai nuskubėjo į teorines užduotis, o ir mokytojai laiko veltui neleido – ekskursijos metu jie aplankė Lietuvos Jūrų muziejų. Moksleiviams laikas, skirtas sprendimams, bėgte prabėgo, ir po gardžios vakarienės biologai sugūžėjo į mokyklos aktų salę, kur jų laukė sumanusis „Protmušis“. Ir nors pirmąją vietą laimėjo tik viena komanda, savo galveles pamankštino visi susirinkusieji (kad miegas saldesnis būtų nuvargusiam protui...)
Kitą dieną, saulėtą penktadienį, iškart po pusryčių, jaunieji biologai nekantraudami patraukė į praktines užduotis. Net pusę dienos vargo (o gal kai kuriems kaip tik buvo pernelyg lengva?) atlikinėdami įvairiausias užduotis: ir su bestuburiais „pabendravo“, ir „Mobiliosios bioklasės“ įrangą išbandė... O po sunkaus protinio darbo atėjo laikas pamankštinti sustingusį kūną bei susibendrauti su kitais dalyviais. Todėl, pasiskirstę į penkias komandas (kitaip tariant – susėdę į penketą laivų), moksleiviai išsiruošė į Miesto Ralį. Visa saulės nutvieksta popietė buvo skirta kojelių miklinimui senamiesčio gatvėmis, linksmų ir originalių užduočių atlikimui bei tiesiog susipažinimui su Klaipėda.
Bet kaip gi olimpiada be apeliacijų? Išsilakstę Miesto Ralyje, biologai apsiginklavo kantrybe, susikaupė ir drąsiai žengė link komisijos su troškimu gauti dar keletą taškų, kurie, galbūt, buvo lemiami. O po nuožmios kovos (juk reikia pasistengti pergalės vardan, ar ne?) laukė visa naktis smagių užsiėmimų.
Fenomenu prasidėjęs šokių vakaras (nuo kada šokti norinčių vaikinų ant parketo būna daugiau nei merginų? Ogi biologijoje būtent taip ir nutiko!) visus išjudino nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų, o Oranžinių paruošti pasirodymai nepaliko abejingų. Ir tai dar ne viskas! Tie, kurie po energingo trypčiojimo Klaipėdos jaunimo centro salėje dar turėjo jėgų (na ir ištvermingi tie Lietuvos biologai!), susirinko progimnazijoje ir iki paryčių dainavo skambant gitarai arba paskutines mąstymo galimybes naudojo įvairių stalo žaidimų metu.
Bet net ir iki ryto nemiegoję moksleiviai dar buvo kupini energijos, tad olimpiados uždarymo metu nebuvo nei vieno snūduriuojančio ar nukabinusio nosį biologo. Galime tik pasidžiaugti! Pilna salė besišypsančių veidų, puikių akimirkų kupinos mintys ir džiaugsmas visų akyse. Ar gali būti kas geriau? O dar ir skanutėlio – jubiliejinio – torto kiekvienas gavo prisiminimams pasaldinti...
Niam niam, ir skani gi ta olimpiada buvo, ar ne?
Atsisveikiname iki kitų metų, jaunasis biologe (o gal tave jau pamatysime Oranžinių tarpe, būsimasis pirmakursi?), ir linkime nepamiršti nuotraukose įamžintų šios olimpiados akimirkų bei nuostabiųjų filmukų (instruktažinio, paklausnio bei nuotraukų filmuko).