OLIMPIADOS DARBŲ TEMA: ,,Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas.“
Temos paaiškinimas:
Mažosios Lietuvos istorinė praeitis ir kultūrinis palikimas turėjo neišmatuojamą įtaką Didžiosios Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Pažinti, suvokti šios kultūros svarbą – tai reiškia suvokti ir pažinti šiandieninės lietuvių kultūros ištakas.
Dailės olimpiada, skatindama mokinius ieškoti savo kūrybinio kelio ir ugdytis dailės raiškos gebėjimus, siūlo giliau pažinti savo kultūros šaknis, jos ištakas. Rekomenduojama Olimpiados temą susieti su tautos tapatumo ir išlikimo ženklų paieška Mažosios Lietuvos kultūroje, gilintis, kurie istoriniai įvykiai ir įžymių asmenybių nuveikti darbai padėjo ilgą laiką išlikti Mažosios Lietuvos kraštui, jo kultūrai ir tradicijoms, kaip buvo saugomos etnokultūrinės vertybės, kokią įtaką ši kultūra darė Didžiosios Lietuvos kultūrai, kuo jos ir šiandien įdomios Lietuvai ir visam pasauliui.
Mažoji Lietuva (vok. Klein Litauen) taip vadinama jau nuo XIII–XIV a. – tai Karaliaučiaus ir šiandieninės Klaipėdos kraštas. Jokia kita etninė lietuvių žemė, atsidūrusi už XX a. Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai, kaip Karaliaučiaus kraštas. Šią baltų – prūsų ir lietuvių teritoriją 1283 m. užkariavo kryžiuočių ordinas. Prūsų krašte kryžiuočiai vykdė aršią genocidinę politiką, tačiau Karaliaučiaus krašte, iki pat 1710 m., kai prasidėjo didžioji vokiečių kolonizacija, net 90 % gyventojų sudarė lietuviai. Šiame krašte palaipsniui įsigalėjusi protestantiškoji kultūra leido vystytis lietuvininkų kultūrai. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė lietuvininkų įvairios draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą. Mažosios Lietuvos lietuvių raštija padarė didelę įtaką lietuvių literatūrinės kalbos raidai. Šiame krašte dirbo ir kūrė Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapalionis, Jonas Bretkūnas, Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Gediminas Rėza, Jurgis Zauerveinas, Martynas Jankus, Vydūnas, Adomas Brakas, Pranas Domšaitis, Ieva Simonaitytė. Čia gimė pirmoji lietuviška knyga (1547 m.), sudarytas pirmasis lietuviškas giesmynas (1566 m.), pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Biblija (1590 m.), išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika (1653 m.), sukurta pirmoji lietuviška poema (1765 m.), parengtas lietuvių liaudies dainų rinkinys (1825 m.), išspausdintas kirčiuotas lietuvių kalbos žodynas (1876 m.). Šiame krašte pirmą kartą suskambo visiems žinoma daina „Lietuviais esame mes gimę“. Kristijono Donelaičio kūryba susilaukė pasaulinio pripažinimo: ji įrašyta į UNESCO saugomų paveldo objektų sąrašą. Didelę reikšmę lietuvių raštijai ir kultūriniam gyvenimui turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės, kurios XIX a. ir XX a. pradžioje spausdino knygas Didžiajai Lietuvai ir ypač daug padėjo knygnešiams spaudos draudimo metais.
Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros palikimas šiandien puoselėjamas Šilutės ir Klaipėdos krašto muziejuose ir galerijose. Šio krašto savitas kultūrinis gyvenimas ir sudėtinga istorija įkvėpė kūrybai ne vieną lietuvių ir pasaulio rašytoją, dailininką, muziką. Tikimės, kad ir jauniesiems kūrėjams turtingas Mažosios Lietuvos kultūrinis gyvenimas ir Kristijono Donelaičio kūryba suteiks prasmingų idėjų kūrybai.
Olimpiados organizatoriai dalyviams linki įdomių ieškojimų, prasmingų atradimų ir kūrybinės sėkmės tyrinėjant ir savo kūryboje atskleidžiant Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą. I–II dailės olimpiados etapas vyksta mokyklose ir savivaldybėse. Atvykstantieji į III etapą mokiniai atsiveža vieną arba du ne didesnius kaip A2 formato ir neįrėmintus individualius kūrybinius darbus parodai ir savo kūrybinės veiklos aplanką. Kūrybinis darbas turi atitikti Olimpiados temą. Kiekvieno darbo metrikoje turi būti nurodyta: autoriaus vardas, pavardė, klasė, mokykla; dailės mokytojo vardas, pavardė; darbo pavadinimas, technika (medžiaga), matmenys, darbo sukūrimo metai. Darbai, neatitinkantys šių reikalavimų, nevertinami.
Kūrybiniam darbui atlikti reikalingas priemones ir medžiagas mokiniai atsiveža patys (pieštukai, plunksnos, teptukai, tušas, guašas, akvarelė, pastelė ir kt.). Į III etapą atvyksta po vieną miesto, rajono savivaldybių deleguotą nugalėtoją, o Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių – po 3 komisijos atrinktus dalyvius – II etapo nugalėtojus. Mokinius lydi savivaldybės administracijos švietimo padalinio paskirtas asmuo, mokinį parengęs mokytojas (1 priedas, 2 priedas).
Renginio organizavimas mieste, rajone, apskrityje – iki 2014 m. vasario 28 d. Trečiasis etapas – 2014 m. balandžio 25–26d. Neringos meno mokykloje. Dalyviai – bendrojo ugdymo, profesinių ir kitų mokyklų 8–12 klasių mokiniai. Informacijos pateikimo į trečiąjį Olimpiados etapą data – iki 2014 m. kovo 10 d.
Dalyvių sąrašai, informacija apie atsivežamus darbus pateikiama Audronei Urbelionienei el. paštu audrone.urbelioniene@lmnsc.lt, mob. tel. 865638112. Atsakingų asmenų kontaktai:
Audronė Urbelionienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Meninio ir kultūrinio skyriaus metodininkė audrone.urbelioniene@lmnsc.lt, mob. tel. 865638112.
Gitana Šestakovienė, Neringos meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, info@nmm.lt, mob. tel. 865078751.
Rasa Norvilienė, Neringos meno mokyklos direktorė, norviliene.rasa@gmail.com, mob. tel. 868811781.
