Tikriausiai ne vienas bent kartą pagalvojate, kad norėtumėte gyventi geresnėje, saugesnėje ir labiau išsilavinusioje visuomenėje. Bet kaip to pasiekti? Ar sąvoka „visuomenė" tokia plati ir neapibrėžta, kad gražus noras taip ir neišsirutuliuos į konkrečius veiksmus? Ne! LGMOA komanda, organizuojanti moksleivių biologijos, chemijos bei fizikos olimpiadas, įvairius kitus konkursus bei mokslo populiarinimui skirtus renginius, nukreipė žvilgsnį į kitą moksleivių kategoriją - vaikų globos namų auklėtinius - ir prieš šešerius metus inicijavo socialinį projektą „Ne imti, bet duoti".
Projektas sulaukė dėmesio ne tik iš LGMOA (kitaip vadinamų oranžinių ) narių, bet ir iš organizacijai nepriklausančių studentų ir net moksleivių! Džiugu, kad mūsų studentų - savanorių gretos nemenkos, bet nauji nariai laukiami ir priimami nuolat. Dar nuostabiau, kad pagrindinį projekto atributą - logotipą - sugalvojo moksleivis! Henriko Šimkaus pasiūlyta idėja puikiai tiko projektui reprezentuoti, tad Henrikui mes nepaprastai dėkingi už „Ne imti, bet duoti" simbolio sukūrimą!
Projekto tikslas - sudominti įvairaus amžiaus vaikus iš globos namų gamtos mokslais, parodyti, kad mokslas gali būti linksmas, žaismingas ir suprantamas. Savanoriai studentai nuo rugsėjo iki gruodžio kas antrą šeštadienį organizuoja mažiesiems smalsuoliams kvapą gniaužančias keliones į gamtos mokslų pasaulį! Įmantriausių formų molinės planetos, paslaptingas žodis „energija", tikros kepenys ir širdys... O kur dar palmės, kaktusai, saulašarės, kava - įvairove stebinanti VPU oranžerijos kolekcija, šokiai, seni geri filmukai ir, žinoma, nuolatinis bendravimas, draugiška atmosfera ir puiki nuotaika! Tai tik prisiminimų nuotrupos, kiekvienas „stebuklų šeštadienis" vertas atskiro straipsnio (kuriuos, beje, skaitytojas gali rasti tinklalapyje www.lgmoa.olimpiados.lt ), tačiau būtent tokius pozityvius prisiminimus, tikimės, išsaugojo vaikai, dalyvavę šio „Ne imti, bet duoti" sezono užsiėmimuose. Šią galimybę turėjo Vilniaus 1-ųjų, 2-ųjų, 3-ųjų ir Gilės globos namų auklėtiniai. „Bet gruodis jau seniai praeity,"- teisingai pastebėsite jūs. Šeštadieninę veiklą vainikavęs Kalėdinis renginys skelbė senųjų metų ir mūsų šeštadieninių susitikimų VU Chemijos ir Fizikos fakultetuose bei VPU pabaigą, tačiau su vaikais mes anaiptol neatsisveikinome!
Siekdami gerinti vaikų mokymosi mokykloje motyvaciją ir rezultatus, savanoriai, nepabūgę išbandyti korepetitorių vaidmenų, visus metus kelis kartus per savaitę aplanko individualiai jiems priskirtus moksleivius ir padeda visais jiems rūpimais klausimais: pagalba ruošiant namų darbus, nesuprantamų temų aiškinimu, kalbų mokymu, o kartais tiesiog draugišku pokalbiu, žaidimu, pasakos skaitymu...
Tikriausiai kyla klausimas, kodėl studentai visa tai daro?.. Ar gali būti darbas nuostabesnis ir prasmingesnis už buvimą kelrode žvaigžde mažam žmogui, kuriam neretai visuomenė iš anksto būna priklijavusi neigiamą etiketę? Ir ar gali būti didesnis atlygis už įdėtas pastangas nei įsižiebusios mokinukų akyse liepsnelės sušunkant „Aa, pagaliau supratau! Čia gi visai nesunku!".
Kiekvienas iš studentų savanorių turi savo priežastis būti šiame projekte, bet visus jungia
neabejingumas tiems, kuriems likimas buvo mažiau dosnus. „Ne imti, bet duoti" skatina vaikų namų auklėtinius tapti kūrybingąja visuomenės dalimi, ne tik imti, bet ir dalintis, kurti, gyventi prasmingai. Studentams tai galimybė kažkada mokykloje paimtas žinias ir patirtį perduoti tiems jaunuoliams, kuriems to labiausiai reikia.
Norintys prisijungti prie savanoriškos veiklos rašykite neimti@gmail.com
