2014 m. vasario 7 d. 10 val. daugumoje Lietuvos rajonų (miestų) įvyks Lietuvos mokinių matematikos olimpiados (LMMO) rajono (miesto) etapas.

JAV ambasada Lietuvoje skelbia atranką į liepos mėnesį vyksiančią Benjamino Franklino vasaros stovyklą JAV. Atrankoje kviečiami dalyvauti pažangūs bei aktyvūs 16 – 18 m. moksleiviai.  Tai puiki proga puikiai praleisti vasaros atostogas, susirasti naujų draugų bei praplėsti akiratį! Atrinktų dalyvių išlaidos bus apmokėtos. Paraiškos laukiamos iki kovo 1 d. Daugiau informacijos čia.

Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada 11–12 klasių mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, organizuojama dviem etapais: pirmasis etapas – regioninis, antrasis – respublikinis.

Olimpiados organizavimo sąlygos ir dalykinė programa nesikeičia.

Dėmesio! Skelbiamas kviečiamųjų į 52-osios Lietuvos mokinių chemijos olimpiados šalies etapą sąrašas. Visi save suradę sąrašuose privalo iki vasario 24 dienos užsiregistruoti užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Nesiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje.

Olimpiada vyks Vilniaus Karaliaus Mindaugo vidurinėje mokykloje (Mindaugo g. 9/1, Vilnius), atvykti kovo 6 d. reikia iki 12 val.

Pasitikrink, ar tikrai pavyko užsiregistruoti šiame sąraše.

Šiais metais Klasikų asociacija drauge su Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedra rengia 9–12 klasių moksleivių Antikos kultūros konkursą. Preliminari renginio data numatoma 2014 m. kovo 14–15 d., kartu su respublikiniu nacionalinės Lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados turu. Konkursas vyks VU Filologijos fakultete, programa bus išsiųsta vėliau. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Antikos žinių konkursas yra atskirtas nuo Olimpiados ir nėra jos sudėtinė dalis, jo nugalėtojai negalės pretenduoti į papildomus balus, pridedamus prie konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas. Šio konkurso nugalėtojams bus įteikti VU diplomai ir garbės raštai.

Antikos kultūros konkursas vykdomas dviem etapais: pirmasis – dalyvių atranka mokyklose pagal užduočių pavyzdžius (jų teirautis el. paštu klasikai.lt@gmail.com), remdamiesi jais mokytojai sudaro analogiškas užduotis, atitinkančias mokinių lygį; antrasis – respublikinis etapas,kuriame dalyvauja po vieną 9–12 klasių mokinį iš mokyklos, atrinktą po pirmojo turo. Užduotys bus bendros visų amžiaus grupių dalyviams, o nugalėtojai skelbiami 9–10 ir 11–12 klasių grupėse.

Konkurso klausimais bus tikrinamos I. Antikos literatūros, II. mitologijos, III. Antikos istorijos, IV. Antikos meno (keramika, skulptūra, architektūra) žinios. Pasiruošimo pagrindas – kompleksinės istorijos, lietuvių kalbos, dailės ir kt. pamokose įgytos žinios.

Apie ankstesnių metų renginius galima pasiskaityti olimpiados skiltyje.

Lietuvos mokinių informatikos olimpiados respublikinio etapo atrankinė dalis prasidės 2014 m. sausio 31 d. 9 val. Olimpiados trukmė – 5 valandos. Darbas baigiamas 14 val. Mokinių darbai turi būti pateikiami internetu, naudojant Varžybų sistemą Lietuvos mokinių informatikos olimpiados svetainėje.

Laimėtojų, patekusių į respublikinę olimpiadą, sąrašą pateiksime vasario mėn. pabaigoje.

Mokiniai, nepatekę į finalą įprastine tvarka, turi galimybę dalyvauti Dr. Juozo Kazicko kompiuterininkų forumo programavimo konkurse, informacijos apie jį galite rasti čia. Du geriausiai konkurse pasirodę dalyviai bus pakviesti į respublikinio etapo baigiamąją dalį.

25-oji Lietuvos mokinių informatikos olimpiada vyks Kauno technologijos universitete 2014 m. kovo 27–30 d. Linkime sėkmės!

Išaušo šalta, bet graži sausio 22-oji. Dvylika biologų iš visų šalies kampelių sugužėjo į Vilniaus traukinių stotį, kur jų jau laukė šaunieji kuratoriai Pranas ir Vilmantė. Iš traukinių stoties pajudėjome į mūsų pamėgtą „Čili picą“, kur galėjome pasisotinti prieš laukiančius genetikos laboratorinius darbus.

Nuvykusius į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, kur tradiciškai vyksta visos praktikos, Genetikos ir botanikos katedrą mus šiltai pasitiko Asta Stapulionytė ir Veronika Dedonytė, vadovavusios pirmosios dienos laboratoriniams darbams, kurie buvo ypač įdomūs. Laboratorinio darbo metu stebėjome svogūno šaknies šalmelio ląstelių mitozę, bandėme identifikuoti visas fazes ir apskaičiuoti mitotinį indeksą. Kupini įspūdžių patraukėme į bendrabutį ir nekantriai laukėme antros dienos.

Kitą rytą mūsų jau laukė Rolandas Meškys su paskaita paslaptingu pavadinimu – kseno-DNR, kurioje dėstytojas pateikė naują požiūrį į DNR bei RNR molekules, bei papasakojo apie jų pritaikymą biotechnologijoje. Po šios paskaitos nekantraudami nuskubėjome į laboratoriją, kurioje, padedami Ramutės Pagalytės, bei Violetos Jonušienės, atlikome keletą skirtingų laboratorinių darbų: kol vieni bandė išskirti plazmidę, kiti užsiėmė chromatografijos bei kofeino koncentracijos nustatymo įvairiuose tirpaluose tyrimais. Galiausiai visi spektrofotometro pagalba bandėme apskaičiuoti baltymo X koncentracijas skirtinguose tirpaluose. Nors laboratorijoje tądien teko praleisti šešias valandas, po laboratorinių darbų mūsų laukė dar viena proga pamankštinti protus – vakare sprendėme trečio genetikos kurso studentės Giedrės Urbonaitės paruoštus genetikos uždavinius.

Trečią praktikos dieną pradėjome nuo Raimundo Šiukštos paskaitos, kurioje išgirdome tiek apie fiziologinius, tiek apie genetinius augalų augimo aspektus. Pagilinę žinias apie šios organizmų karalystės atstovus, nuėjome pasiklausyti paskaitos apie visiškai kitokią biologijos mokslo kryptį – neurobiologiją. Šią paskaitą mums vedė pats Gamtos mokslų fakulteto dekanas Osvaldas Rukšėnas, ir jos metu klausytojus sudomino papasakodamas apie neurobiologijos mokslo raidą, naujausius srities atradimus, bei šiuo metu aktualiausius tyrimų objektus. Po pietų pertraukos dar kartą grįžome į fakultetą paskutinei šios praktikos paskaitai. Joje Marius Strioga kalbėjo apie priešnavikinį imunitetą – šitaip savo biologijos žinias papildėme naujausia informacija apie tai, jog organizmas tam tikromis sąlygomis pats sugeba atpažinti vėžį ir su juo kovoti.

Visi praktikoje dalyvavę biologai džiaugiasi suteikta proga pagilinti biologijos žinias klausantis paskaitų bei atliekant laboratorinius darbus pačiame Vilniaus universitete. Esame itin dėkingi BioSos kuratoriams, kad ši graži praktikų tradicija vis dar gyvuoja. Iki kito susitikimo!

Praktikos nuotraukas galima rasti va čia.

Per pastarąjį šimtmetį žmonija ištiesų pasiekė nemažai: kompiuteriai ir elektronika, genetiniai tyrimai, lazeriai ir šviesolaidis, žmogus užkeltas į Mėnulį ir nuleistas į Marianų įdubą. Nepaisant visų šių didžiulių pasiekimų, ypač pastarojo, pasaulio vandenynas vis dar yra viena iš didžiausių paslapčių žmonijai (vis dėlto žmogus išlaipintas Mėnulyje 12 kartų, o nuleistas į Marianų įdubos giliausią tašką tik 2 kartus). Tačiau kartais net nereikia leistis taip giliai norint rasti ką nors naujo. Pavyzdžiui, Amerikos Gamtos istorijos muziejaus tyrėjai visai netyčiomis atrado, o vėliau identifikavo 180 rūšių žuvų (tiek kaulinių, tiek kremzlinių) vykdančių bioflorescenciją.

Nors visi esame matę, ar bent girdėję apie šviečiančius organizmus, iki šių metų pradžios žuvų bioflorescencija buvo praktiškai nepastebėta. Labai svarbu atskirti bioliuminescencijos ir bioflorescencijos sąvokas. Bioliuminescencija – tai organizmo sąvybė išskirti šviesą cheminės reakcijos pagalba; tuo tarpu bioflorescencija – tai organizmo sąvybė sugerti šviesą, ją transformuoti ir išspinduliuoti kitokia spalva. Paprasti mūsų naudojami analogai būtų tamsoje šviečiančios lazdelės, kurias perlaužę gauname šviesą ir apyrankės, kurios po dienos nešiojimo naktį švyti. Tad kodėl tik dabar pastebėta ši žuvų sąvybė?

Pagrindinė to priežastis – žuvų gyvenamoji aplinka. Žuvų pasaulyje dominuoja mėlyna spalva, kuri, jūros gyliui didėjant, greitai sugeria kitas šviesos spektro spalvas. Žuvys sugeria likusią mėlyną šviesą ir išspinduluoja ją neoniniais žalios, raudonos ir (visų olimpiadininkų malonumui) oranžinės spalvos atspalviais. Deja, žmogaus akiai šie atspalviai nematomi, norint juos užfiksuoti mokslininkai pasitelkia specialius geltonos spalvos filtrus, kurie nepraleidžia mėlynos šviesos. Būtent tokiu metodu, fotografuojant koralų bioflorescenciją, mokslininkai pastebėjo tai, jog ir žuvys pasižymi šia savybe.

Įdomu tai, jog pačios žuvys savo akyse turi panašius filtrus, kaip ir tyrėjų kameros, todėl yra manoma, kad jos taip pat gali matyti kitų žuvų florescencinius raštus, kurie kitokiu atvėju būtų nepastebimi. Bioflorescencijos požymiai žuvyse priklauso nuo rūšies ir gali labai skirtis: nuo paprastų žiedų akyse, iki sudėtingų raštų, tiek žuvies išorėje, tiek viduje. Tyrėjai mano, jog tai veikia ir kaip komunikavimo priemonė – žuvys gali atpažinti kitus savo rūšies individus, ir kaip maskavimosi priemonė prieš plėšrūnus, kurių akys nefiltruoja mėlynos šviesos. Šis atradimas taip pat iškėlė prielaidą, jog žuvys naudoja florescuojančius baltymus, apie kurių egzistenciją nebuvo žinoma.

Šis atradimas ne tik parodo, kiek daug naujų atradimų galima padaryti su iš pažiūros neblogai ištyrinėtomis ar akiai paprastai atrodančiomis sritimis, tačiau taip pat gali (ir tikriausiai bus) svarbūs faktoriai tolimesniuose jūrų ekologijos, jūrų biologijos ir biomedicinos tyrimuose.

Paruošta pagal.

O štai vaizdo įrašas puikiai iliustruojantis povandeninė bioflorescenciją ir bioliuminoscenciją.

Konkurse „10 klausimų apie kosmosą“, kuris yra viena iš edukacinės programos KOSMONIADA dalių, gali dalyvauti visi mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2014 m. kovo 21 d. pristato premjerą 9–16 metų jaunuoliams KOSMOSAS+. Tai vaizdinga ir žiūrovų fantaziją budinanti kosminė kelionė. Ją kuria režisierė, grupės „Hotel Pro Forma“ įkūrėja ir viena ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro vizionierių Kirsten Dehlholm. Belaukiant premjeros LNDT organizuoja konkursą „10 klausimų apie kosmosą“. Konkursas vyks etapais, kurie truks po savaitę ir baigsis vasario 24 d.

Kokurso taisykles galite rasti čia. Daugiau apie konkursą galite paskaityti čia, o rasti informacijos apie spektaklį "KOSMOSAS+" - čia.

DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 metų. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo.

Tai – kasmetinis tarptautinis stulbinančių genetikos mokslo pasiekimų paminėjimas. Jau septintąjį kartą Europos ir devintąjį kartą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai bus kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio svarbiausias tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų ir jų taikymo gyvenime svarbą.

Rašinių konkursui laukiama iki 2014 m. vasario 24 d.

Lietuvos mokiniai konkurse dalyvauja taip pat septintąjį kartą. Net penki mokiniai ankstesniais metais yra gavę prizines vietas Europos mokinių rašinių konkurse.

Saulė šiuo metu yra didžiausias mum prieinamas energijos šaltinis. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais, kuomet energijos poreikis didėja, o gamtinių išteklių kiekis mąžta, vienas pagrindinių žmonijos siekių: rasti būdų efektyviau išnaudoti šią energiją bei sukurti kiek galima "žalesnį" ir aplinką labiau tausojantį jos gamybos būdą.

Visai kaip ir augalai, žmogaus sukurtos saulės baterijos saulės energiją verčia kita energijos forma. Nors su saulės baterijomis dirbta daug, jų kvantinis efektyvumas (dydis, nurodantis kiek elektronų bus pagaminta pagavus tam tikrą kiekį fotonų) vidutiniškai tesiekia 12-17 procentų. Lyginant su augalais, tai yra santykinai nedaug, nes jų kvantinis efektyvumas siekia beveik 100 procentų. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai nusprendė sukurti efektyvią sistemą, kurioje mėginama sujungti saulės baterijų technologiją su natūrialia augalų adaptacija - fotosintezės procesu.

Fotosintezės pagrindas – saulės energijos ir šviesos pagalba suskaidomos vandens molekulės bei išlaisvinami elektronai. Šie elektronai toliau naudojami specializuotose sistemose sintetinant angliavandenius. Džiordžijos universiteto mokslininkai rado būdą pertraukti šį procesą ir išgauti šiuos elektronus, taip pagaminant pirmąją (tiesiogine ta žodžio prasme) „žalią“ energiją.

Ši technologija remiasi specialių struktūrų atsakingų už fotosintezę – tilakoidų pašalinimu iš augalo ląstelės chloroplasto ir manipuliavimo jo baltmais. Taip sutrikdomas elektronų srautas fotosintezės sistemoje. Tuomet toks apdorotas tilakoidas talpinamas į specialų anglies nanovamzdelių rėmą.

Penktadienį vykusios biologijos olimpiados antrojo turo metu grupelė LGMOA narių apsilankė snieguotuose Druskininkuose ir palinksmino olimpiadininkus, išvargusius nuo užduočių sprendimo. Biologai buvo supažindinti su skystu azotu bei jo poveikiu vaisiams, sausu ledu ir gavo paragauti gazuotų sulčių bei gazuotos arbatos. O pasistiprinus sekė keletas kūrybinių ir fizinių užduotėlių, kurias galiausiai vainikavo tradiciniai oranžinių ledai su netradiciniais mangų ir kivių prieskoniais. O tie, kurie nebuvot, gali pajusti renginio dvasią peržiūrėję nuotraukas.

Moksleiviai! Mokate kurti piešinius, animacijas ar žaidimus Imagine Logo programa? Dalyvaukite 14-ajame Logo konkurse ir olimpiadoje ir įrodykite, kad esate geriausi!

2014 m. sausio 25 d., Kauno technologijos universitete, Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, Studentų g. 50, Kaunas. Dalyviai - Lietuvos vidurinių mokyklų bei gimnazijų 9–12 klasių moksleiviai.

Konkurso programą galite rasti čia.

Ar tiesa, kad fenolftaleinas - bekvapės nuodingos dujos? Kas yra mitozė? Kuri ranka naudojama Ampero dėsniui pavaizduoti - kairė ar dešinė? Kokia įmonė įsigijo pokalbių programą Skype? Kaip atrodo grafas? Tai - vos keletas trupinių iš jau rengiamų „Išmaniosios dienos“ klausimų.

  „Išmanioji Diena 2014“ - analogų neturintis nemokamas elektroninis konkursas, vyksiantis kitų metų kovo mėnesį. Savo žinias 5 tiksliųjų ir gyvybės mokslų - fizikos, matematikos, biologijos, chemijos, informatikos srityse tikrins 9-12 klasių moksleiviai, suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Išskirtinis konkurso elementas - užduotys, kurios iš konkurso dalyvių tikisi ne tiesmuko kurso žinojimo, o bendrojo išprusimo. Kol kas konkurso organizatoriai vengia atskleisti daugiau detalių, tačiau jau dabar kviečia visus mokytojus, kurie domisi konkurso organizavimu savo mokykloje, užsisakyti naujienlaiškį „Išmaniosios dienos 2014“ tinklalapyje ir nepraleisti karščiausių naujienų.

Gruodžio 10 d. Prezidentūroje buvo pagerbti tarptautinių olimpiadų laimėtojai – mokiniai ir jų mokytojai. Juos pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

2013 m. gruodžio 1-10 d. Pune, Indijoje, vyko tarptautinė jaunimo gamtos mokslų olimpiada (IJSO, International Junior Science Olympiad), kurioje dalyvavo ir Lietuvos komanda: Jonas Viršilas iš VšĮ Klaipėdos licėjaus (mokyt. Antanas Kontautas, Rima Grabauskienė, Marius Žadvydas), Elvinas Ribinskas iš Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokyt. Palma Bugnevičienė, Ilona Nutautienė, Elena Kryževičienė) ir Valentas Brasas iš VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokyt. Aldona Matiukienė, Vytenis Gustainis, Virgilijus Tumavičius). Olimpiadoje lietuviai pasirodė puikiai – visi trys dalyviai iškovojo sidabro medalius.

Lapkričio 30 dieną Kaune įvyko pirmoji Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) 5 – 8 klasių matematikos olimpiada. Į ją susirinko 709 dalyviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Olimpiada vyko Kauno technologijos universiteto patalpose – šešiose amfiteatrinėse auditorijose. Mokinius prižiūrėjo beveik 30 savanorių studentų, taip pat NMA besimokantys vyresniųjų klasių mokiniai.

Dvi su puse valandos mokiniai sprendė po penkis nelengvus uždavinius. Iškart po olimpiados juos ėmėsi taisyti NMA vyresniųjų klasių mokiniai – tarptautinių ir respublikinių olimpiadų prizininkai bei keturios mokytojos, dirbančios su vyresniųjų klasių olimpiadininkais. Tą pačią dieną paskelbti ir apdovanoti prizininkai. Čia rasite olimpiados rezultatus. Olimpiadoje 5 – 6 klasių uždaviniai buvo vertinami nuo 0 iki 5 taškų, o 7 – 8 klasių – nuo 0 iki 7 taškų.

  Didžiausią staigmeną pateikė visus penktokus nurungęs ketvirtokas Domantas Stanys iš Kauno „Vėtrungės” pradinės mokyklos. Jis surinko maksimumą – visus 25 taškus! Tuo pačiu gerokai pralenkęs netgi geriausius penktokus.

  Taip pat didelis atotrūkis tarp pirmos vietos ir likusiųjų buvo aštuntoje klasėje. Čia Neringa Levinskaitė iš Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos surinko 34 taškus, antrą rezultatą parodžiusį Justą Janicką iš Kauno Jėzuitų gimnazijos pralenkusi net 7 taškais. Beje, abu šie mokiniai rudenį Vilniuje vykusioje J.Kubiliaus taurės aštuntokų olimpiadoje pasidalijo pirmąją vietą.

  Kadangi susidomėjimas olimpiada buvo labai didelis, tai Nacionalinė moksleivių akademija tokią olimpiadą ateityje planuoja rengti kasmet.

  Bibliotekoje galite rasti penktos, šeštos, septintos bei aštuntos klasės olimpiados užduotis.

Domiesi mokslu? Seki naujienas apie išradimus ir atradimus? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Jei taip, tuomet šis konkursas – kaip tik Tau! Laida „Mokslo sriuba“, mokslo naujienų portalas Technologijos.lt ir astronomijos populiarinimo blogas „Konstanta 42“ skelbia mokslo populiarinimo rašinių konkursą!

Praeitą penktadienį Pasvalyje, kaip ir kiekvienais metais, vyko komandinė matematikos olimpiada profesoriaus Broniaus Grigelionio taurei laimėti.