Konkurse „10 klausimų apie kosmosą“, kuris yra viena iš edukacinės programos KOSMONIADA dalių, gali dalyvauti visi mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2014 m. kovo 21 d. pristato premjerą 9–16 metų jaunuoliams KOSMOSAS+. Tai vaizdinga ir žiūrovų fantaziją budinanti kosminė kelionė. Ją kuria režisierė, grupės „Hotel Pro Forma“ įkūrėja ir viena ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro vizionierių Kirsten Dehlholm. Belaukiant premjeros LNDT organizuoja konkursą „10 klausimų apie kosmosą“. Konkursas vyks etapais, kurie truks po savaitę ir baigsis vasario 24 d.

Kokurso taisykles galite rasti čia. Daugiau apie konkursą galite paskaityti čia, o rasti informacijos apie spektaklį "KOSMOSAS+" - čia.

DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 metų. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo.

Tai – kasmetinis tarptautinis stulbinančių genetikos mokslo pasiekimų paminėjimas. Jau septintąjį kartą Europos ir devintąjį kartą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai bus kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio svarbiausias tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų ir jų taikymo gyvenime svarbą.

Rašinių konkursui laukiama iki 2014 m. vasario 24 d.

Lietuvos mokiniai konkurse dalyvauja taip pat septintąjį kartą. Net penki mokiniai ankstesniais metais yra gavę prizines vietas Europos mokinių rašinių konkurse.

Saulė šiuo metu yra didžiausias mum prieinamas energijos šaltinis. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais, kuomet energijos poreikis didėja, o gamtinių išteklių kiekis mąžta, vienas pagrindinių žmonijos siekių: rasti būdų efektyviau išnaudoti šią energiją bei sukurti kiek galima "žalesnį" ir aplinką labiau tausojantį jos gamybos būdą.

Visai kaip ir augalai, žmogaus sukurtos saulės baterijos saulės energiją verčia kita energijos forma. Nors su saulės baterijomis dirbta daug, jų kvantinis efektyvumas (dydis, nurodantis kiek elektronų bus pagaminta pagavus tam tikrą kiekį fotonų) vidutiniškai tesiekia 12-17 procentų. Lyginant su augalais, tai yra santykinai nedaug, nes jų kvantinis efektyvumas siekia beveik 100 procentų. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai nusprendė sukurti efektyvią sistemą, kurioje mėginama sujungti saulės baterijų technologiją su natūrialia augalų adaptacija - fotosintezės procesu.

Fotosintezės pagrindas – saulės energijos ir šviesos pagalba suskaidomos vandens molekulės bei išlaisvinami elektronai. Šie elektronai toliau naudojami specializuotose sistemose sintetinant angliavandenius. Džiordžijos universiteto mokslininkai rado būdą pertraukti šį procesą ir išgauti šiuos elektronus, taip pagaminant pirmąją (tiesiogine ta žodžio prasme) „žalią“ energiją.

Ši technologija remiasi specialių struktūrų atsakingų už fotosintezę – tilakoidų pašalinimu iš augalo ląstelės chloroplasto ir manipuliavimo jo baltmais. Taip sutrikdomas elektronų srautas fotosintezės sistemoje. Tuomet toks apdorotas tilakoidas talpinamas į specialų anglies nanovamzdelių rėmą.

Penktadienį vykusios biologijos olimpiados antrojo turo metu grupelė LGMOA narių apsilankė snieguotuose Druskininkuose ir palinksmino olimpiadininkus, išvargusius nuo užduočių sprendimo. Biologai buvo supažindinti su skystu azotu bei jo poveikiu vaisiams, sausu ledu ir gavo paragauti gazuotų sulčių bei gazuotos arbatos. O pasistiprinus sekė keletas kūrybinių ir fizinių užduotėlių, kurias galiausiai vainikavo tradiciniai oranžinių ledai su netradiciniais mangų ir kivių prieskoniais. O tie, kurie nebuvot, gali pajusti renginio dvasią peržiūrėję nuotraukas.

Moksleiviai! Mokate kurti piešinius, animacijas ar žaidimus Imagine Logo programa? Dalyvaukite 14-ajame Logo konkurse ir olimpiadoje ir įrodykite, kad esate geriausi!

2014 m. sausio 25 d., Kauno technologijos universitete, Matematikos ir gamtos mokslų fakultete, Studentų g. 50, Kaunas. Dalyviai - Lietuvos vidurinių mokyklų bei gimnazijų 9–12 klasių moksleiviai.

Konkurso programą galite rasti čia.

Ar tiesa, kad fenolftaleinas - bekvapės nuodingos dujos? Kas yra mitozė? Kuri ranka naudojama Ampero dėsniui pavaizduoti - kairė ar dešinė? Kokia įmonė įsigijo pokalbių programą Skype? Kaip atrodo grafas? Tai - vos keletas trupinių iš jau rengiamų „Išmaniosios dienos“ klausimų.

  „Išmanioji Diena 2014“ - analogų neturintis nemokamas elektroninis konkursas, vyksiantis kitų metų kovo mėnesį. Savo žinias 5 tiksliųjų ir gyvybės mokslų - fizikos, matematikos, biologijos, chemijos, informatikos srityse tikrins 9-12 klasių moksleiviai, suskirstyti į dvi amžiaus grupes. Išskirtinis konkurso elementas - užduotys, kurios iš konkurso dalyvių tikisi ne tiesmuko kurso žinojimo, o bendrojo išprusimo. Kol kas konkurso organizatoriai vengia atskleisti daugiau detalių, tačiau jau dabar kviečia visus mokytojus, kurie domisi konkurso organizavimu savo mokykloje, užsisakyti naujienlaiškį „Išmaniosios dienos 2014“ tinklalapyje ir nepraleisti karščiausių naujienų.

Gruodžio 10 d. Prezidentūroje buvo pagerbti tarptautinių olimpiadų laimėtojai – mokiniai ir jų mokytojai. Juos pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

2013 m. gruodžio 1-10 d. Pune, Indijoje, vyko tarptautinė jaunimo gamtos mokslų olimpiada (IJSO, International Junior Science Olympiad), kurioje dalyvavo ir Lietuvos komanda: Jonas Viršilas iš VšĮ Klaipėdos licėjaus (mokyt. Antanas Kontautas, Rima Grabauskienė, Marius Žadvydas), Elvinas Ribinskas iš Mažeikių Gabijos gimnazijos (mokyt. Palma Bugnevičienė, Ilona Nutautienė, Elena Kryževičienė) ir Valentas Brasas iš VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokyt. Aldona Matiukienė, Vytenis Gustainis, Virgilijus Tumavičius). Olimpiadoje lietuviai pasirodė puikiai – visi trys dalyviai iškovojo sidabro medalius.

Lapkričio 30 dieną Kaune įvyko pirmoji Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) 5 – 8 klasių matematikos olimpiada. Į ją susirinko 709 dalyviai iš įvairių Lietuvos vietovių. Olimpiada vyko Kauno technologijos universiteto patalpose – šešiose amfiteatrinėse auditorijose. Mokinius prižiūrėjo beveik 30 savanorių studentų, taip pat NMA besimokantys vyresniųjų klasių mokiniai.

Dvi su puse valandos mokiniai sprendė po penkis nelengvus uždavinius. Iškart po olimpiados juos ėmėsi taisyti NMA vyresniųjų klasių mokiniai – tarptautinių ir respublikinių olimpiadų prizininkai bei keturios mokytojos, dirbančios su vyresniųjų klasių olimpiadininkais. Tą pačią dieną paskelbti ir apdovanoti prizininkai. Čia rasite olimpiados rezultatus. Olimpiadoje 5 – 6 klasių uždaviniai buvo vertinami nuo 0 iki 5 taškų, o 7 – 8 klasių – nuo 0 iki 7 taškų.

  Didžiausią staigmeną pateikė visus penktokus nurungęs ketvirtokas Domantas Stanys iš Kauno „Vėtrungės” pradinės mokyklos. Jis surinko maksimumą – visus 25 taškus! Tuo pačiu gerokai pralenkęs netgi geriausius penktokus.

  Taip pat didelis atotrūkis tarp pirmos vietos ir likusiųjų buvo aštuntoje klasėje. Čia Neringa Levinskaitė iš Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos surinko 34 taškus, antrą rezultatą parodžiusį Justą Janicką iš Kauno Jėzuitų gimnazijos pralenkusi net 7 taškais. Beje, abu šie mokiniai rudenį Vilniuje vykusioje J.Kubiliaus taurės aštuntokų olimpiadoje pasidalijo pirmąją vietą.

  Kadangi susidomėjimas olimpiada buvo labai didelis, tai Nacionalinė moksleivių akademija tokią olimpiadą ateityje planuoja rengti kasmet.

  Bibliotekoje galite rasti penktos, šeštos, septintos bei aštuntos klasės olimpiados užduotis.

Domiesi mokslu? Seki naujienas apie išradimus ir atradimus? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Jei taip, tuomet šis konkursas – kaip tik Tau! Laida „Mokslo sriuba“, mokslo naujienų portalas Technologijos.lt ir astronomijos populiarinimo blogas „Konstanta 42“ skelbia mokslo populiarinimo rašinių konkursą!

Praeitą penktadienį Pasvalyje, kaip ir kiekvienais metais, vyko komandinė matematikos olimpiada profesoriaus Broniaus Grigelionio taurei laimėti.

Dėmesio visiems, kuriems neužtenka vien paprastos mokyklos! Nuo gruodžio 2 dienos startuoja Harmoningos Asmenybės Instituto mentorių projektas "Mutual Learning". Moksleiviams užsiėmimus ves savo sričių žinovai ir profesionalai, ir tai tikrai nebus tik paprastos pamokos! Projekte bus mokoma verslumo, socialinių įgūdžių bei gamtos ir tiksliųjų mokslų. Tereikia išsirinkti dominančius dalykus, užsiregistruoti - ir pasinerti į naujų žinių ir ypatingos patirties vandenyną! Paskubėk - registracija tęsis tik iki savaitės pabaigos!

Word document

Praėjus vos savaitei po pirmosios Biologų Sandraugos mini-praktikos Šiauliuose, jaunieji biologai iš visų šalies kampelių lapkričio 14d. atvyko į Vilnių pasisemti dar daugiau biologijos žinių. Į tris dienas trukusią zoologijos bei botanikos praktiką Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakultete šį kartą buvo pakviesti šešiolika geriausiai nuotolinius testus sprendusių moksleivių.

Atvykę į Vilnių, jaunieji biologai pirmiausia šiek tiek laiko skyrė vienas kito pažinimui dalydamiesi šeimyninėmis picomis, o jau tik po to visi kartu patraukė į pirmąją paskaitą. Šioji buvo itin įdomi ornitologijos mylėtojams, mat joje zoologijos magistras Tadas Bujanauskas dalijosi žiniomis apie pelėdas ir plėšriuosius paukščius. Paskaitos metu moksleiviai įgijo žinių apie Lietuvoje gyvenančių arba žiemojančių pelėdinių bei plėšriųjų paukščių elgseną, jų anatomines ypatybes, be to, mokėsi kai kuriuos paukščius atskirti pagal jų plunksnas bei skleidžiamus garsus. Kai moksleiviai užtektinai prisiklausė įvairių pelėdų ūkavimo, atėjo laikas biofizikos studentui Ignui Jurčiukoniui juos supažindinti su ABO kraujo grupių evoliucija, rudaisiais ir baltaisiais riebalais bei ląstelių elastingumo tyrimais, ateityje galinčiais pasitarnauti ieškant būdų vėžiui gydyti.

Visa antroji praktikos diena buvo skirta bestuburiams gyvūnams geriau pažinti. Ryte biologų laukė dr. Andrius Petrašiūnas, paruošęs paskaitą apie taikomąją entomologiją, kurios metu moksleiviai susipažino su Europoje gyvenančio niūriaspalvio auksavabalio apsaugos problema bei gilinosi į įvairių vabzdžių reikšmę žmonių gyvenime. Mokinius ypač sudomino praktinis turimos informacijos apie vabzdžius taikymas kriminalistikoje, mat panaudojant tokias žinias galima nustatyti netgi nusikaltimo vietą bei laiką. Popiet moksleiviai nuėjo į lektorės Viktorijos Kuznecovos paskaitą, kurioje nagrinėjo Lietuvoje gyvenančių sausumos moliuskų rūšis bei mokėsi jas atpažinti. Sėkmingai susidoroję su duotomis užduotimis, biologai vakarop išklausė doc. dr. Jurgos Turčinavičienės paskaitą apie bestuburių elgseną ir ją nulemiančius jutimus.

Paskutinę praktikos dieną su jaunaisiais biologais savo žiniomis vėl dalijosi įvairių specialybių studentai. Pirmiausia zoologijos magistrantas Mantas Adomaitis papasakojo apie miškinių juostasraigių polimorfizmą bei prisitaikymą prie aplinkos sąlygų. Po to sekė biologijos studentės Julijos Viltrakytės paskaita apie invazines augalų rūšis - paprastąją ir kanadinę rykštenes, kurios daro ne tik žalą, bet ir teikia naudos, mat bitės jas gali panaudoti medaus rinkimui, o žmonės - vaistų gamybai. Iš biologijos studento Ainio Pivoro moksleiviai išgirdo apie praktinį kitų augalų, pavyzdžiui, liepų panaudojimą, o galiausiai praktiką vainikavo molekulinės biologijos studentės Dainos Pamedytytės paskaita apie tai, kas daug kam buvo nauja ir paslaptinga - epigenetiką.

Nors papildyti turimas biologijos žinias ir buvo pagrindinis praktikos tikslas, vis dėlto studentai pasirūpino ir tuo, kad moksleiviai gautų informacijos apie pačias studijas iš pirmų lūpų. Dėl to praktikos metu buvo organizuojama diskusija, kurios metu biologijos, zoologijos, biochemijos, molekulinės biologijos bei genetikos studentai moksleiviams perteikė savo patirtį bei dalijo ateityje praversiančius patarimus.

Biologų sandraugos nariai nuoširdžiai dėkoja tiek lektoriams ir studentams, skaičiusiems paskaitas, tiek patiems praktikos organizatoriams Miglei, Pranui, Vilmantei ir Ignui už tai, kad dėka jų moksleiviams atsivėrė galimybė turiningai praleisti laiką Vilniaus universitete.

Rytoj Lietuvos paštas minės jau 95 metų sukaktį. Jubiliejaus proga viena seniausių šalies įmonių tradiciškai kviečia vaikus dalyvauti piešinių konkurse. Šiemet Lietuvos paštas laukia piešinių tema „Paštas ir aš“.

„95-eri metai – išties solidi sukaktis. Per tuos metus Lietuvos paštas labai pasikeitė – modernėjo, greitėjo, pasiūlė įvairesnių paslaugų. Kiekvienas Lietuvos paštą mato vis kitokį, tad šiandien mums įdomu sužinoti, kaip paštą regi jaunieji mūsų klientai – moksleiviai. Savo įsivaizdavimą moksleivius kviečiame išreikšti piešiniais“, – sakė Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

  Piešinių konkurse „Paštas ir aš“ gali dalyvauti visi bendrojo lavinimo mokyklų 1–12 klasių mokiniai. Jų darbai bus vertinami pagal amžiaus grupes: I grupė – I–IV kl., II grupė – V–VIII kl., III grupė – IX–XII kl.

  Piešinių atlikimo technika ar formatas nėra ribojami. Laukiama pačių įvairiausių darbų. Konkursui pateikto piešinio kitoje pusėje svarbu nurodyti autoriaus vardą, pavardę, amžių, klasę, mokyklą ir jos adresą, mokytoją, taip pat – el. pašto adresą arba telefono numerį, kuriais būtų galima susisiekti su kūrinio autoriumi.

  Darbai konkursui turi būti atsiųsti iki 2013 m. gruodžio 6 d. adresu: AB Lietuvos pašto Rinkodaros ir komunikacijos departamentui, J. Jasinskio g. 16, 03500 Vilnius.

  Konkurso komisijos atrinkti darbai bus eksponuojami Vilniaus centriniame pašte, o geriausių darbų autoriai, kurie bus paskelbti kitų metų sausio 15 d., apdovanoti Lietuvos pašto atminimo dovanomis. Praėjusiais metais moksleivių atsiųsti piešiniai buvo panaudoti Lietuvos pašto 2014 metų kalendoriui iliustruoti. Įsigydami šį vaikų piešinių kalendorių gyventojai aukoja sergantiems vaikams – 50 centų nuo kiekvieno parduoto kalendoriaus keliauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų ligų klinikai paremti.

  Konkurso nuostatus galite rasti bibliotekoje.

  Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lapkričio 9 dieną, vėsų šeštadienį, Šiauliuose įvyko pirmoji Biologijos Sandraugos moksleivių mini-praktika, surengta šio miesto biologų prašymu. Į renginį atvyko nei daug, nei mažai – 6 studentai-lektoriai. Susirinkome mus noriai priėmusioje Šiaulių „Romuvos“ gimnazijoje. Greitosiomis įsikūrę modernioje biologijos klasėje moksleiviai nekantriai laukė paskaitų, paruoštų VU ir LSMU studentų.

Rygoje, Latvijoje, lapkričio 7–11 d. įvykusioje komandinėje Baltijos kelio matematikos olimpiadoje (Baltic Way 2013) Lietuvos komanda surinko 71 tašką (iš 100 galimų) ir užėmė ketvirtąją vietą.

Lietuvos komandą sudarė: VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokai Matas Grigaliūnas ir Aidas Kilda (mokytojas Leonas Narkevičius) bei Vilniaus licėjaus dvyliktokai Ignas Urbonavičius, Lukas Jonuška ir Justas Klimavičius (mokytojas Benas Budvytis). Komandai vadovavo VU doc. dr. Romualdas Kašuba ir VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius.

  Renginyje dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos (Sankt Peterburgo), Švedijos ir Lietuvos mokinių komandos.

  Oficialus šių metų olimpiados tinklalapis www.bw2013.lu.lv. Kitais metais komandinė Baltijos kelio matematikos olimpiada vyks Vilniuje.

  Informaciją parengė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras

Lietuvos kino centras įgyvendina projektą „Jaunojo kino kritiko konkursas“, skirtą vyresniųjų klasių moksleiviams. Šiuo projektu siekiama skatinti moksleivius žiūrėti filmus, juos analizuoti ir vertinti, lavinti jų vizualinį raštingumą bei kūrybiškumą, ugdyti intelektualią ir kritišką būsimąją kino žiūrovų auditoriją.

  Konkurso metu moksleiviai kviečiami parašyti recenziją apie filmą, kurį gali pasirinkti iš pasiūlytų programų ir platformų arba kurį matė kino teatre. Recenzija rašoma lietuvių kalba, jos apimtis – ne daugiau nei 3000 simbolių (be tarpų).

Recenzijas vertins trijų ekspertų – profesionalių kino kritikų – komisija.

  Konkurse gali dalyvauti visi vyresniųjų klasių Lietuvos moksleiviai. Konkursas pagal dalyvių amžių skirstomas į dvi kategorijas: 14-15 metų ir 16-18 metų kategorijas.

  Išsamesnė informacija apie konkursą, dalyvavimo jame sąlygas prieinama LKC interneto svetainėje. Joje pateikiamos gairės, kurios padės parašyti gerą filmo recenziją, bei programos ir platformos, iš kurių siūloma žiūrėti filmus. Tai LKC kino edukacijos ugdymo bazė, LRT.ltMediateka, programa „Mokausi iš kino“. Recenziją galima rašyti ir apie bet kurį kino teatre matytą filmą. Pasirinkus filmą iš programos „Mokausi iš kino“, moksleiviams sudaroma galimybė ne tik pažiūrėti filmą, bet ir dalyvauti diskusijoje po filmo: su profesionaliu moderatoriumi aptarti ir padiskutuoti apie matytą filmą. Tokios peržiūros su diskusijomis planuojamos Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kituose miestuose.

  Geriausios recenzijos ir jų autoriai skelbiami LKC interneto svetainėje ir publikuojamos kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Be to, bus apdovanoti ir geriausių recenzijų autorių bendraklasiai – jie bus pakviesti į specialią filmo peržiūrą ir susitikimą su režisieriumi.

  Recenzijas kartu su dalyvio anketomis prašome siųsti info@lkc.lt arba adresu Lietuvos kino centrui, Z.Sierakausko g. 15, Vilnius, LT-03105, nurodant „Jaunojo kino kritiko konkursui“, iki 2013 m. lapkričio 30 d.

OLIMPIADOS DARBŲ TEMA: ,,Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas.“