Olimpiados.lt

Biologai su medaliais grįžta iš tarptautinės olimpiados

Šiemet 26-oji tarptautinė biologijos olimpiada (IBO) liepos 12-19 d. vyko Danijoje. Gerai joje pasirodę mūsų šalies moksleiviai į Lietuvą šiandien grįžta su sidabro ir bronzos medaliais.

Skaityti daugiau...

Identifikuotos augalas X

Jei spėjote, jog pasėjus paslaptingąsias augalo X sėklas išdygs morkos - esate visiškai teisūs. Ši užduotis pasirodė ne itin lengva, tad apdovanojame po vieną žmogų iš kiekvienos klasių grupės - tą, kuris teisingą atsakymą atsiuntė pirmasis.

Skaityti daugiau...

DNR diena Lietuvoje 2015

 Balandžio 24 d. VUL Santariškių klinikose vyko renginys „DNR diena Lietuvoje 2015“, pakvietęs besidominčiuosius genetikos mokslu paminėti Tarptautinę DNR dieną. Renginio dalyvius – mokinius, jų mokytojus, svečius – sveikino VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros (ŽMGK) Žmogaus genomo tyrimų centro mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas. Jis aptarė šiuo metu pasaulyje aktualius mokslo klausimus. Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė pristatė ministerijos biologijos srities iniciatyvas ir planuojamas veiklas. VU vicerektorius ir mokslo prorektorius prof. dr. Rimantas Jankauskas skaitė paskaitą „Lietuvių kilmės beieškant: senovinės DNR tyrimai“. Profesorius, pateikdamas mokslo straipsniuose skelbiamus ankstesnių Lietuvos teritorijos gyventojų iškastinės medžiagos genetinių tyrimų rezultatus, sukėlė diskusiją tarp renginio dalyvių.

Skaityti daugiau...

BioSa8 Žmogaus anatomijos ir fiziologijos praktika!

Balandžio 16-18 dienomis penkiolika Biologų Sandraugos aštuntojo sezono (BioSa8) narių turėjo neįkainojamą galimybę pasotinti savo žinių alkį Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Ir ne bet kokių žinių, o gurmaniškai patiektų anatomijos subtilybių!

Skaityti daugiau...

Augalas X

Sveiki, biologai! Ar jau spėjote atsipūsti po LitBO'48? Pats laikas imtis naujų darbų: olimpiados metu gavai paketėlį su užrašu „Augalas X“.

Skaityti daugiau...

Kviečiame dalyvauti rašinių konkurse, skirtame DNR dienai pažymėti [atnaujinta]

DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 m. (tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo). Tai kasmetinis tarptautinis genetikos mokslo ir stulbinančių pasiekimų paminėjimas. Jau aštuntąjį kartą Europos ir dešimtąjį kartą JAV mokiniai bus kviečiami dalyvauti rašinių konkurse (nuostatai), kurio svarbiausias tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų ir jų taikymo gyvenime svarbą.

Skaityti daugiau...

48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados III turui praėjus

Skelbiame 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados, vykusios kovo 26-28 dienomis:

Skaityti daugiau...

Skelbiamas kviečiamųjų į 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas

Skelbiamas kviečiamųjų į 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas. Visi kviečiamieji privalo užsiregistruoti iki kovo 2 dienos 8 va. užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Neužsiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje. 

Olimpiada vyks 2015 m. kovo 26-28 d. Birštono gimnazijoje (Kęstučio g. 29, Birštonas), kovo 26 d. atvykti reikia iki 12 val.

Pasitikrinti, ar tikrai pavyko užsiregistruoti, galite čia.


Skelbiame 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo nugalėtojus

Skelbiami 2015 m. sausio 23 dieną vykusio 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo rezultatai savivaldybėse.


Oranžinis virusas Utenoje!

2014-aisiais aplankę Druskininkus, šiemet oranžiniai per antrąjį biologijos olimpiados turą sugužėjo į Utenos Dauniškio gimnaziją aplankyti jaunųjų Utenos biologų, parodyti jiems keletą įdomių eksperimentų, pasidalinti aktualia informacija, džiugia nuotaika bei pasotinti mokinių akis bei smegenis provitamino A doze – morkomis!

Skaityti daugiau...

48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados užduotys ir vertinimo instrukcijos

Skelbiame 48-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II turo užduotis ir sprendimus:

Skaityti daugiau...

BioSa 8 sezono pirmoji praktika

Word document


Aštuntasis BioSa sezonas prasideda!

Word document


Tarptautinėje biologijos olimpiadoje lietuviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius

Liepos 5–13 dienomis Indonezijoje, Balio saloje, vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo sidabro ir bronzos medalius. Lietuviai aukštus apdovanojimus laimi trečius metus iš eilės.

Skaityti daugiau...

Skelbiama registracija ir kviečiamųjų sąrašas į 47-ąją Lietuvos mokinių biologijos olimpiadą!

Skelbiamas kviečiamųjų į 47-osios Lietuvos mokinių biologijos olimpiados šalies etapą sąrašas. Visi kviečiamieji privalo užsiregistruoti iki kovo 3 dienos užpildydami šią registracijos formą (registracija privaloma ir lydintiems asmenims). Neužsiregistravę asmenys negalės dalyvauti olimpiadoje.

Olimpiada vyks 2014 m. kovo 20-22 d. Alantos profesinio mokymo centre (Technikumo g. 2, Naujasodžio km., Alantos s., Molėtų raj.), kovo 20 d. atvykti reikia iki 12 val.

Skaityti daugiau...

BioSa 7 sezono antra praktika

Išaušo šalta, bet graži sausio 22-oji. Dvylika biologų iš visų šalies kampelių sugužėjo į Vilniaus traukinių stotį, kur jų jau laukė šaunieji kuratoriai Pranas ir Vilmantė. Iš traukinių stoties pajudėjome į mūsų pamėgtą „Čili picą“, kur galėjome pasisotinti prieš laukiančius genetikos laboratorinius darbus.

Nuvykusius į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, kur tradiciškai vyksta visos praktikos, Genetikos ir botanikos katedrą mus šiltai pasitiko Asta Stapulionytė ir Veronika Dedonytė, vadovavusios pirmosios dienos laboratoriniams darbams, kurie buvo ypač įdomūs. Laboratorinio darbo metu stebėjome svogūno šaknies šalmelio ląstelių mitozę, bandėme identifikuoti visas fazes ir apskaičiuoti mitotinį indeksą. Kupini įspūdžių patraukėme į bendrabutį ir nekantriai laukėme antros dienos.

Kitą rytą mūsų jau laukė Rolandas Meškys su paskaita paslaptingu pavadinimu – kseno-DNR, kurioje dėstytojas pateikė naują požiūrį į DNR bei RNR molekules, bei papasakojo apie jų pritaikymą biotechnologijoje. Po šios paskaitos nekantraudami nuskubėjome į laboratoriją, kurioje, padedami Ramutės Pagalytės, bei Violetos Jonušienės, atlikome keletą skirtingų laboratorinių darbų: kol vieni bandė išskirti plazmidę, kiti užsiėmė chromatografijos bei kofeino koncentracijos nustatymo įvairiuose tirpaluose tyrimais. Galiausiai visi spektrofotometro pagalba bandėme apskaičiuoti baltymo X koncentracijas skirtinguose tirpaluose. Nors laboratorijoje tądien teko praleisti šešias valandas, po laboratorinių darbų mūsų laukė dar viena proga pamankštinti protus – vakare sprendėme trečio genetikos kurso studentės Giedrės Urbonaitės paruoštus genetikos uždavinius.

Trečią praktikos dieną pradėjome nuo Raimundo Šiukštos paskaitos, kurioje išgirdome tiek apie fiziologinius, tiek apie genetinius augalų augimo aspektus. Pagilinę žinias apie šios organizmų karalystės atstovus, nuėjome pasiklausyti paskaitos apie visiškai kitokią biologijos mokslo kryptį – neurobiologiją. Šią paskaitą mums vedė pats Gamtos mokslų fakulteto dekanas Osvaldas Rukšėnas, ir jos metu klausytojus sudomino papasakodamas apie neurobiologijos mokslo raidą, naujausius srities atradimus, bei šiuo metu aktualiausius tyrimų objektus. Po pietų pertraukos dar kartą grįžome į fakultetą paskutinei šios praktikos paskaitai. Joje Marius Strioga kalbėjo apie priešnavikinį imunitetą – šitaip savo biologijos žinias papildėme naujausia informacija apie tai, jog organizmas tam tikromis sąlygomis pats sugeba atpažinti vėžį ir su juo kovoti.

Visi praktikoje dalyvavę biologai džiaugiasi suteikta proga pagilinti biologijos žinias klausantis paskaitų bei atliekant laboratorinius darbus pačiame Vilniaus universitete. Esame itin dėkingi BioSos kuratoriams, kad ši graži praktikų tradicija vis dar gyvuoja. Iki kito susitikimo!

Praktikos nuotraukas galima rasti va čia.


Atrastas spalvingesnis povandeninis pasaulis

Per pastarąjį šimtmetį žmonija ištiesų pasiekė nemažai: kompiuteriai ir elektronika, genetiniai tyrimai, lazeriai ir šviesolaidis, žmogus užkeltas į Mėnulį ir nuleistas į Marianų įdubą. Nepaisant visų šių didžiulių pasiekimų, ypač pastarojo, pasaulio vandenynas vis dar yra viena iš didžiausių paslapčių žmonijai (vis dėlto žmogus išlaipintas Mėnulyje 12 kartų, o nuleistas į Marianų įdubos giliausią tašką tik 2 kartus). Tačiau kartais net nereikia leistis taip giliai norint rasti ką nors naujo. Pavyzdžiui, Amerikos Gamtos istorijos muziejaus tyrėjai visai netyčiomis atrado, o vėliau identifikavo 180 rūšių žuvų (tiek kaulinių, tiek kremzlinių) vykdančių bioflorescenciją.

Nors visi esame matę, ar bent girdėję apie šviečiančius organizmus, iki šių metų pradžios žuvų bioflorescencija buvo praktiškai nepastebėta. Labai svarbu atskirti bioliuminescencijos ir bioflorescencijos sąvokas. Bioliuminescencija – tai organizmo sąvybė išskirti šviesą cheminės reakcijos pagalba; tuo tarpu bioflorescencija – tai organizmo sąvybė sugerti šviesą, ją transformuoti ir išspinduliuoti kitokia spalva. Paprasti mūsų naudojami analogai būtų tamsoje šviečiančios lazdelės, kurias perlaužę gauname šviesą ir apyrankės, kurios po dienos nešiojimo naktį švyti. Tad kodėl tik dabar pastebėta ši žuvų sąvybė?

Pagrindinė to priežastis – žuvų gyvenamoji aplinka. Žuvų pasaulyje dominuoja mėlyna spalva, kuri, jūros gyliui didėjant, greitai sugeria kitas šviesos spektro spalvas. Žuvys sugeria likusią mėlyną šviesą ir išspinduluoja ją neoniniais žalios, raudonos ir (visų olimpiadininkų malonumui) oranžinės spalvos atspalviais. Deja, žmogaus akiai šie atspalviai nematomi, norint juos užfiksuoti mokslininkai pasitelkia specialius geltonos spalvos filtrus, kurie nepraleidžia mėlynos šviesos. Būtent tokiu metodu, fotografuojant koralų bioflorescenciją, mokslininkai pastebėjo tai, jog ir žuvys pasižymi šia savybe.

Įdomu tai, jog pačios žuvys savo akyse turi panašius filtrus, kaip ir tyrėjų kameros, todėl yra manoma, kad jos taip pat gali matyti kitų žuvų florescencinius raštus, kurie kitokiu atvėju būtų nepastebimi. Bioflorescencijos požymiai žuvyse priklauso nuo rūšies ir gali labai skirtis: nuo paprastų žiedų akyse, iki sudėtingų raštų, tiek žuvies išorėje, tiek viduje. Tyrėjai mano, jog tai veikia ir kaip komunikavimo priemonė – žuvys gali atpažinti kitus savo rūšies individus, ir kaip maskavimosi priemonė prieš plėšrūnus, kurių akys nefiltruoja mėlynos šviesos. Šis atradimas taip pat iškėlė prielaidą, jog žuvys naudoja florescuojančius baltymus, apie kurių egzistenciją nebuvo žinoma.

Šis atradimas ne tik parodo, kiek daug naujų atradimų galima padaryti su iš pažiūros neblogai ištyrinėtomis ar akiai paprastai atrodančiomis sritimis, tačiau taip pat gali (ir tikriausiai bus) svarbūs faktoriai tolimesniuose jūrų ekologijos, jūrų biologijos ir biomedicinos tyrimuose.

Paruošta pagal.

O štai vaizdo įrašas puikiai iliustruojantis povandeninė bioflorescenciją ir bioliuminoscenciją.


Konkursas DNR dienai paminėti

DNR diena pasaulyje minima nuo 2003 metų. Tais metais sukako 50 metų nuo DNR spiralės struktūros atradimo.

Tai – kasmetinis tarptautinis stulbinančių genetikos mokslo pasiekimų paminėjimas. Jau septintąjį kartą Europos ir devintąjį kartą Jungtinių Amerikos Valstijų mokiniai bus kviečiami dalyvauti rašinių konkurse, kurio svarbiausias tikslas – paskatinti mokinius apmąstyti, išanalizuoti ir pateikti savo mintis apie genetinių tyrimų ir jų taikymo gyvenime svarbą.

Rašinių konkursui laukiama iki 2014 m. vasario 24 d.

Lietuvos mokiniai konkurse dalyvauja taip pat septintąjį kartą. Net penki mokiniai ankstesniais metais yra gavę prizines vietas Europos mokinių rašinių konkurse.

Skaityti daugiau...

Žalia elektra, tikrąja ta žodžio prasme

Saulė šiuo metu yra didžiausias mum prieinamas energijos šaltinis. Todėl nenuostabu, kad šiais laikais, kuomet energijos poreikis didėja, o gamtinių išteklių kiekis mąžta, vienas pagrindinių žmonijos siekių: rasti būdų efektyviau išnaudoti šią energiją bei sukurti kiek galima "žalesnį" ir aplinką labiau tausojantį jos gamybos būdą.

Visai kaip ir augalai, žmogaus sukurtos saulės baterijos saulės energiją verčia kita energijos forma. Nors su saulės baterijomis dirbta daug, jų kvantinis efektyvumas (dydis, nurodantis kiek elektronų bus pagaminta pagavus tam tikrą kiekį fotonų) vidutiniškai tesiekia 12-17 procentų. Lyginant su augalais, tai yra santykinai nedaug, nes jų kvantinis efektyvumas siekia beveik 100 procentų. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai nusprendė sukurti efektyvią sistemą, kurioje mėginama sujungti saulės baterijų technologiją su natūrialia augalų adaptacija - fotosintezės procesu.

Fotosintezės pagrindas – saulės energijos ir šviesos pagalba suskaidomos vandens molekulės bei išlaisvinami elektronai. Šie elektronai toliau naudojami specializuotose sistemose sintetinant angliavandenius. Džiordžijos universiteto mokslininkai rado būdą pertraukti šį procesą ir išgauti šiuos elektronus, taip pagaminant pirmąją (tiesiogine ta žodžio prasme) „žalią“ energiją.

Ši technologija remiasi specialių struktūrų atsakingų už fotosintezę – tilakoidų pašalinimu iš augalo ląstelės chloroplasto ir manipuliavimo jo baltmais. Taip sutrikdomas elektronų srautas fotosintezės sistemoje. Tuomet toks apdorotas tilakoidas talpinamas į specialų anglies nanovamzdelių rėmą.

Skaityti daugiau...

Oranžiniai aplankė biologus Druskininkuose

Penktadienį vykusios biologijos olimpiados antrojo turo metu grupelė LGMOA narių apsilankė snieguotuose Druskininkuose ir palinksmino olimpiadininkus, išvargusius nuo užduočių sprendimo. Biologai buvo supažindinti su skystu azotu bei jo poveikiu vaisiams, sausu ledu ir gavo paragauti gazuotų sulčių bei gazuotos arbatos. O pasistiprinus sekė keletas kūrybinių ir fizinių užduotėlių, kurias galiausiai vainikavo tradiciniai oranžinių ledai su netradiciniais mangų ir kivių prieskoniais. O tie, kurie nebuvot, gali pajusti renginio dvasią peržiūrėję nuotraukas.


1 3 5